Clusterfeeding: vakare nuolat alkanas

„Cluster“ angliškai reiškia sankaupą ar grupelę. Turima omenyje maitinimai, kurie susitelkia į vieną laiką: vietoj valgymo kas dvi ar tris valandas tavo kūdikis tam tikrą laiką nori valgyti nuolat – kartais kas valandą, kartais kas pusvalandį, o kartais beveik be pertraukų. Dažnai jis pažinda kelias minutes, apsnūsta, vėl tampa neramus ir vėl ieško. Lietuviškai kartais sakoma „klasterinis“ ar „grupinis“ maitinimas, o mamos dažnai tiesiog vadina tai „maratoniniu“ žindymu.

Kad būtų lengviau suprasti: pirmosiomis gyvenimo savaitėmis normalu valgyti 8–12 kartų per 24 valandas, o kai kurie kūdikiai valgo dar dažniau. Vadinasi, per clusterfeeding tavo kūdikis nesielgia „neteisingai“. Jis tik netolygiai paskirsto savo maitinimus. Dieną galbūt miega dvi ar tris valandas iš eilės, o vakare pasiima likutį daugeliu mažų porcijų.

Daugelį tėvų tai užklumpa netikėtai, nes niekas iš anksto apie tai nepapasakojo. Ką tik viskas buvo ramu, o staiga atrodo, kad tavo kūdikis niekada nepasisotina. Tuomet labai lengva pagalvoti, kad kažką darai ne taip. Todėl iš karto svarbiausia: tu nieko nedarai blogai, ir tavo kūdikis nepripranta prie nieko blogo. Jis daro tai, ką naujagimiai darė visais laikais, kad gerai augtų.

Ir kūdikiai, maitinami iš buteliuko, kartais valgo dažniau vienas po kito. Jiems galioja kiek kitos taisyklės – apie tai žemiau.

Kodėl maitinimai susitelkia būtent vakare, iki galo nėra aišku. Specialistai mini kelias priežastis, kurios, tikėtina, veikia kartu:

• Pasiūla ir paklausa: tavo krūtys veikia pagal paprastą principą. Kuo dažniau ir kuo veiksmingiau kūdikis geria, tuo daugiau pieno jos gamina. Dažnas glaudimas prie krūties taip pat skatina pieno gamybos hormoną prolaktiną. Tad tavo kūdikis dabar tarsi pateikia užsakymą artimiausioms dienoms.

• Paros ritmas: pieno gamybos hormonas prolaktinas turi paros ritmą ir naktį jo būna daugiausia. Manoma, kad vakare vienam maitinimui krūtyje gali būti šiek tiek mažiau pieno ir jis teka lėčiau – kūdikis tai kompensuoja ateidamas dažniau.

• Labai mažas skrandukas: pirmosiomis dienomis tavo kūdikis per vieną maitinimą gauna tik kelis mililitrus priešpienio, pradžioje dažnai 2–10. Maždaug nuo ketvirtos dienos paprastai tai jau būna 30–60 ml. Mažos porcijos greitai suvirškinamos, todėl alkis vėl pasirodo netrukus.

• Paguoda ir artumas: po dienos, pilnos garsų, veidų ir šviesos, daugelis kūdikių vakare būna pavargę ir pervarginti dirgiklių. Žindimas, šiluma, tavo kvapas ir širdies plakimas padeda jam nusiraminti. Tada krūtis yra ir maistas, ir paguoda, o abu šie dalykai yra tikras poreikis.

• Tai, ką jis pažinojo pilve: iki gimimo tavo kūdikis buvo aprūpinamas be pertraukų. Todėl maži, dažni maitinimai jam yra natūralesni nei griežti intervalai.

Kai kurie kūdikiai po ilgo vakaro miega kiek ilgesnį tarpsnį. Tuo pasikliauti nereikėtų, bet jei taip nutinka – pasinaudok tuo miegu ir tu.

O kaip dėl garsiai minimų augimo šuolių? Dažnai sakoma, kad kūdikiai patiria šuolį maždaug 2–3 savaičių, 6 savaičių ir 3 mėnesių amžiuje, todėl tada daugiau geria. Tačiau tikslios datos tam nepatvirtintos. Matavimai rodo, kad kūdikiai auga netolygiais šuoliais, o 2024 m. apžvalga rodo, kad fiksuotų augimo šuolių idėja moksliškai pagrįsta silpnai. Vis dėlto etapų, kai tavo kūdikiui reikia daugiau nei įprastai, tikrai būna – tiesiog jie nesilaiko jokio kalendoriaus.

„Clusterfeeding“ dažnai prasideda gana anksti: pasak sveikatos specialistų rekomendacijų, jis neretai pasirodo 2–4 gyvenimo dienomis, kai persitvarko pieno gamyba. Daugelis tėvų tai patiria dar ligoninėje arba pirmosiomis naktimis namuose. Galbūt pradžioje tavo kūdikis buvo toks mieguistas, kad beveik reikėjo jį raginti žįsti. O tada vieną vakarą viskas pasikeičia: jis beveik nepaleidžia krūties, o vos paguldytas į savo lovytę vėl jos ieško. Būtent toks dažnas glaudimas prie krūties pirmosiomis dienomis skatina pieno gamybą. Tačiau jei iki 3 dienos pabaigos tavo krūtys aiškiai netampa pilnesnės ir beveik negirdi, kaip kūdikis ryja, nelauk: dar tą pačią dieną pasirūpink, kad būtų patikrinta, ar jam pakanka pieno, – savo poliklinikoje (pas gydytoją, slaugytoją ar akušerę). Tai ypač svarbu po cezario pjūvio ar krūties operacijos.

Vėliau tokie etapai pirmosiomis savaitėmis vis kartojasi, dažniausiai vėlyvą popietę ir vakare, o kai kuriems kūdikiams – ir anksti ryte. Daug kūdikių ypač dažnai valgo maždaug tarp 21 ir 3 val. ir naktį susirenka juntamą savo paros kiekio dalį – pagal įprastus vertinimus apie penktadalį.

Kiek trunka vienas toks vakaras, labai skiriasi: dažnai dvi ar trys valandos, kartais ilgiau. Tokių vakarų etapas paprastai tęsiasi dvi ar tris dienas, kartais iki savaitės. Tada vėl tampa ramiau – iki kito karto. Tačiau kai kuriems kūdikiams ilgi vakarai pirmosiomis savaitėmis pasitaiko beveik kasdien, ir tai taip pat nėra pavojaus ženklas, jei sauskelnės ir svoris atitinka normą.

Laikui bėgant vakarai dažniausiai tampa ramesni. Naujagimiai dar neturi dienos ir nakties ritmo – jis paprastai pradeda ryškėti tik maždaug nuo 8 savaičių. O bendras vakarinis neramumas, kurį daugelis kūdikių rodo pirmosiomis savaitėmis, dažniausiai pasiekia piką apie 6-ą gyvenimo savaitę ir iki 3–4 mėnesio aiškiai sumažėja.

Tikslaus grafiko nėra. Vieni kūdikiai valgo dažniau beveik kiekvieną vakarą, kiti – tik kelias dienas, o dar kiti – beveik niekada. Visa tai gali būti normalu, kol tavo kūdikis gerai auga. Kaip tai suprasti, tuoj ir aptarsime.

Baimė, kad pieno nepakanka, laikoma dažniausia priežastimi, kodėl mamos per pirmuosius šešis mėnesius nutraukia žindymą. Nors tikras, fiziologiškai nulemtas pieno gamybos sutrikimas yra retas. Daug dažniau pieno kiekį galima padidinti dažniau ir veiksmingiau glaudžiant kūdikį prie krūties. Todėl labai svarbu teisingai skaityti signalus. Toliau išvardyti dalykai gali atrodyti neraminantys, bet vieni savaime nereiškia, kad pieno trūksta:

• Tavo kūdikis nori valgyti labai dažnai. Dažnas glaudimas prie krūties ir clusterfeeding ypač dažnai klaidingai palaikomi pieno stoka. Iš tiesų tai veikiau yra būdas, kuriuo tavo kūdikis padidina pieno kiekį.

• Tavo krūtys atrodo minkštos. Po kelių savaičių jos paprastai nebeįsitempia taip, kaip pradžioje. Tai normalu: jei jos dažnai ir gerai ištuštinamos, nebesijaučia tokios pilnos. Tačiau visiškai tuščios jos niekada nebūna, nes pienas gaminasi nuolat.

• Po žindymo tavo kūdikis dar išgeria buteliuką. Kūdikiai mėgsta žįsti ir tada, kai jau yra sotūs. Tai, kad jis išgeria pasiūlytą buteliuką, neįrodo, jog buvo alkanas.

• Nusitraukiant pavyksta gauti tik nedaug. Nusitraukto pieno kiekis beveik nepasako, kiek gauna tavo kūdikis. Kūdikiai pieną ištraukia geriau nei bet kuris pientraukis.

• Prie krūties tavo kūdikis zirzia. Priglunda, paleidžia, pyksta, vėl priglunda – tai būdinga daugeliui clusterfeeding vakarų ir dažnai labiau susiję su nuovargiu nei alkiu.

Iš tiesų svarbu ne tavo nuojauta ir ne laikrodis, o keli apčiuopiami ženklai: sauskelnės, svoris ir tai, kaip tavo kūdikis geria.

Žindydama tu nematai, kiek pieno išgeria tavo kūdikis. Todėl specialistai stebi tai, kas lieka sauskelnėje, ir rodo svarstyklės. Skamba ne itin romantiškai, bet tai patikimiausias kelias į daugiau ramybės.

Šlapios sauskelnės: Pirmąsias dvi gyvenimo dienas normalu turėti 1–3 šlapias sauskelnes per dieną, nes iš pradžių teka nedaug priešpienio. Vėliau skaičius kasdien didėja, 4 dieną dažniausiai jų būna 4–5. Nuo 5 dienos per 24 valandas jų turėtų būti bent 6 gerai sušlapusios – sveikatos institucijos nurodo 6–8. Tuomet šlapimas būna šviesus, beveik bespalvis.

Kiek yra „sunki“ sauskelnė, su vienkartinėmis sauskelnėmis sunku pajusti. Kartą išbandyk: įpilk tris valgomuosius šaukštus vandens, tai yra apie 45 ml, į šviežią sauskelnę ir pakelk ją. Taip jaučiasi tikrai šlapia sauskelnė. Pirmosiomis dienomis joje gali matytis rožinių ar plytų spalvos dėmelių. Dažniausiai tai ne kraujas, o vadinamieji šlapimo druskų kristalai – ženklas, kad šlapimas dar labai koncentruotas. Jei tai vis dar matosi po ketvirtos ar penktos dienos, dar tą pačią dieną susisiek su pediatru: tavo kūdikis gali gauti per mažai skysčių.

Sauskelnės su išmatomis: Po juodai žalio mekonijaus išmatos iki maždaug 5 dienos tampa geltonos ir minkštos. Jei po to jos vis dar tamsios, dar tą pačią dieną kreipkis į pediatro kabinetą. Nuo 4 dienos bent 2 minkštos sauskelnės su išmatomis per dieną yra geras ženklas, kiekviena maždaug 2 eurų monetos dydžio ar didesnė. Daugelis žindomų kūdikių jų turi gerokai daugiau, kai kurie – beveik po kiekvieno maitinimo. Nuo maždaug 6 savaičių kai kurių žindomų kūdikių tuštinimasis staiga retėja, kartais tik kas kelias dienas. Tai gali būti normalu, jei išmatos minkštos, šlapių sauskelnių pakanka ir kūdikis priauga svorio.

Taip geria pieną gaunantis kūdikis: po kelių greitų traukimo judesių jis ima žįsti lėčiau – ilgai ir tolygiai, su mažomis pauzėmis. Girdi ar matai, kaip jis ryja. Skruostai lieka apvalūs ir neįdumba. Po daugumos maitinimų jis atrodo atsipalaidavęs ir pats paleidžia, o tavo krūtis tampa minkštesnė. Spenelis po maitinimo atrodo kaip ir prieš tai – ne suplotas, ne pleišto formos, ne pabalęs. O kai kūdikis nemiega, jis atrodo žvalus ir budrus.

Svoris: svoris yra pats patikimiausias ženklas. Pirmosiomis dienomis visi kūdikiai numeta svorio, vidutiniškai apie 7 proc. savo gimimo svorio. Jei netenkama daugiau, verta paprašyti specialisto įvertinti vieną žindymą; nuo 10 proc. tą pačią dieną reikia vykti pas pediatrą. Po cezario pjūvio svorio netekimas dažnai būna šiek tiek didesnis, bet šios ribos vis tiek galioja. Vėliau kreivė kyla aukštyn: daug kūdikių savo gimimo svorį atgauna jau po kiek daugiau nei savaitės, dauguma – iki 10–14 dienos. Po to svoris, kuris tikrinamas per kas mėnesį vykstančias apžiūras poliklinikoje, turėtų nuosekliai kilti, o per pirmuosius tris mėnesius dažniausiai tai būna apie 150–200 g per savaitę.

Kūdikis sveriamas per patronažo vizitą namuose (per 3 darbo dienas po išrašymo) ir per profilaktinius patikrinimus poliklinikoje, kurie pirmąjį pusmetį vyksta kas mėnesį. Jei tarp jų nerimauji, paklausk poliklinikoje, ar gali užsukti pasverti. Kai kurios vaistinės taip pat nuomoja kūdikių svarstykles. Jei sveri namuose, daryk tai nuogą ir visada tomis pačiomis svarstyklėmis – ir nesverk prieš ir po kiekvieno maitinimo, nes tai labiau glumina, nei padeda. Nuolat sverti nereikia: pirmaisiais mėnesiais pakanka karto per savaitę, pageidautina tomis pačiomis sąlygomis ir ne iškart prieš ar po maitinimo.

Jei nerimas nepaleidžia, dvi ar tris dienas vesk užrašus: kiekvieno maitinimo laiką, kiekvieną šlapią ir kiekvieną pilną sauskelnę. Užtenka lapelio prie vystymo vietos, tinka ir tokia programėlė kaip Moonsleep, kurioje žindymą ir sauskelnes pasižymėsi vienu paspaudimu. Juodu ant balto chaotiškas vakaras dažnai atrodo visai kitaip. O jei vis dėlto kažkas ne taip, turėsi pediatrui tikslius skaičius.

Jei nujauti, kad vakaras bus ilgas, viską pasiruošk dar popietę. Tada vėliau nereikės su verkiančiu kūdikiu ant rankų ieškoti telefono įkroviklio. Susirask vietą, kur galėtum patogiai sėdėti ar pusiau gulėti, su atrama nugarai ir pagalvėmis po rankomis. Ranka pasiekiama turėtų būti:

• didelis vandens butelis, kurį gali atidaryti viena ranka

• užkandžiai, kuriems nereikia įrankių

• telefonas su ilgu įkrovimo laidu arba išorine baterija ir ausinės

• atraugos šluostės, švari sauskelnė, drėgnos servetėlės ir atsarginis smėlinukas

• įklotai liemenėlei

• žindymo pagalvė arba dvi ar trys tvirtos pagalvės rankoms ir nugarai, taip pat atrama kojoms

• nedidelė lempa su šilta šviesa vietoj ryškaus lubų apšvietimo

• pultelis, knyga ar audioknyga – kas tau tą laiką padaro malonesnį

Praverčia krepšys ar dėžė, kur viskas sudėta vienoje vietoje. Tuomet gali ją nusinešti visur – ar žindysi fotelyje, ant sofos, ar lovoje.

Retkarčiais pakeisk padėtį – taip pailsės nugara ir speneliai. Žindant atloštai, tu pusiau atsiloši atgal, o kūdikis guli tau ant pilvo – tai malonu, jei speneliai jautrūs arba pienas teka labai stipriai. Laikant po pažastimi jis guli šone šalia tavęs po tavo ranka, o kojos nukreiptos atgal; po cezario pjūvio tai patogu, nes niekas nespaudžia pilvo. O gulint ant šono, pilvas prie pilvo, pailsi ir tu pati. Kad ir kokią padėtį pasirinktum: kūdikio ausis, petys ir klubas turi būti vienoje linijoje, o prie krūties keliauja kūdikis, ne krūtis prie kūdikio.

Ir tada pasidaryk sau jaukiau: įsijunk serialą, tinklalaidę ar paskambink draugei. Clusterfeeding vakarai vargina, bet tai ir valandos, kai niekas neturėtų tikėtis iš tavęs dar ko nors kito.

Daug maitinimų vienas po kito yra maratonas ir tavo speneliams. Tačiau jie dažniausiai nuskilinėja ne dėl dažnumo, o todėl, kad kūdikis nepakankamai giliai apžiojo krūtį. Tuomet spenelis lieka burnos priekyje ir spaudžiamas į kietąjį gomurį. Kai jis yra giliai, prie minkštojo gomurio, žindymas paprastai neskauda. Štai kaip teisingai priglausti kūdikį prie krūties žingsnis po žingsnio:

1. 1

   Laikyk kūdikį visai arti savęs, pilvu į save, o galvą ir kūną – vienoje linijoje. Prilaikyk jį ties kaklu ir pečiais, ne už pakaušio, kad jis galėtų laisvai judinti galvą.

2. 2

   Jo nosis turi būti tavo spenelio aukštyje. Galva gali būti šiek tiek atlošta atgal, kad viršutinė lūpa brauktų per spenelį.

3. 3

   Palauk, kol jis plačiai išsižios – beveik kaip prieš žiovulį.

4. 4

   Tada greitai priglausk jį prie krūties smakru pirmyn. Nepasilenk į priekį ir nekišk krūties į jo burną.

5. 5

   Jis gerai apžiojęs, jei smakras liečia krūtį, nosis laisva, virš viršutinės lūpos matyti daugiau tamsesnio laukelio aplink spenelį nei po apatine lūpa, o skruostai lieka apvalūs.

Jei skauda ir po pirmųjų traukimo judesių, atitrauk kūdikį ir glausk iš naujo. Niekada tiesiog netrauk jo nuo krūties. Verčiau atsargiai įkišk švarų pirštą į jo burnos kampą, kol atsilaisvins vakuumas – tada jis pats paleis.

Priežiūrai dažnai pakanka nedaug: po žindymo patepk spenelius keliais lašais motinos pieno ir leisk jiems nudžiūti ore. Drėgnus įklotus liemenėlei keisk iškart ir dėvėk gerai priglundančią liemenėlę be lankelių. Skirtingos žindymo padėtys paskirsto spaudimą skirtingose vietose.

Jei kūdikis jau tik čiulpčioja, bet neberyja, krūties paspaudimas gali vėl paskatinti pieno tekėjimą. Nykštį ir pirštus uždėk ant krūties gerokai už areolės. Kai tik kūdikis nustoja ryti, švelniai suspausk ir laikyk, kol jis vėl pradės gerti. Tada atleisk ir, jei reikia, pakartok kitose krūties vietose. Jei tai nebepadeda, pasiūlyk kitą pusę. Clusterfeeding vakarais visiškai normalu kelis kartus kaitalioti abi puses.

Jei spenelius peršti kiekvieno maitinimo metu, jie įtrūksta ar kraujuoja, nelauk – atviros vietos gali užsidegti. Nemokamai padėti dėl priglaudimo gali savanoriškos žindymo konsultantės telefonu, nuotoliniu būdu ar žindymo grupėse. Profesionaliai padeda poliklinikos slaugytoja ar akušerė ir sertifikuotos žindymo ir laktacijos konsultantės (IBCLC, lalak.lt). Jei atvira vieta užsidega, kreipkis į savo ginekologą.

Žindymas kelia troškulį, o ilgais vakarais – ypač. Padeda paprastas įprotis: prie kiekvieno maitinimo išgerti stiklinę vandens ar nesaldintos arbatos. Clusterfeeding vakarais, kai kūdikį glaudi prie krūties kas 20 minučių, tiesiog gerk pagal troškulį iš šalia esančio butelio; šviesus šlapimas parodys, kad pakanka. Beje, gerti daugiau, nei tau reikia, pieno kiekio nepadidina. Jį lemia tavo kūdikio paklausa, ne vandens butelis.

Su maistu padeda mažas triukas: vakarienę paankstink. Jei maratonas dažniausiai prasideda apie 18 val., pavalgyk 17 val. – arba tegul kas nors atneša lėkštę vos kūdikiui prigludus prie krūties. Per pietus pagamink dvigubą porciją, tada vakare reikės tik pasišildyti. Viena ranka patogu valgyti, pavyzdžiui:

• sumuštinius, supjaustytus juostelėmis

• suktinukus ar susuktus blynelius

• nevandeningus vaisius, pavyzdžiui, bananus ar obuolių skilteles

• sūrio kubelius ir daržovių lazdeles

• riešutus ir džiovintus vaisius

• sriubą iš puodelio su dangteliu – karštų gėrimų ar maisto niekada nelaikyk virš kūdikio

Ypatingos dietos žindymo laikotarpiu nereikia. Dauguma mamų gali valgyti tai, kas joms skanu, o kūdikis į tai nereaguoja. Svarbiau, kad apskritai valgytum reguliariai. Alkoholio clusterfeeding vakarais geriau visai atsisakyti: nežinai, kada kūdikis vėl norės valgyti, o gėręs žmogus neturėtų užmigti su kūdikiu. Ir jei kas nors pasiūlo atvežti maisto – sakyk taip. Puodas sriubos šaldikliui šiomis savaitėmis vertesnis už bet kokį smėlinuką.

Clusterfeeding vakarai yra komandinis darbas. Tu esi pririšta prie savo žindymo vietos, todėl visa kita tenka partneriui ar partnerei. Geriausia jau dieną susitarti, kas ką perima – ne tik 19 val., kai visi jau pavargę.

• Pasirūpinti tavimi: papildyti vandens, paduoti užkandžių, pataisyti pagalves, atnešti telefoną.

• Kūdikiu tarp maitinimų: pakeisti sauskelnes, padėti atsirūgti, panešioti, priglausti ant krūtinės. Taip tu gali trumpam atsistoti, nusiprausti po dušu ar tiesiog atpalaiduoti rankas.

• Namais ir vyresniais vaikais: vakariene, virtuve, skalbiniais ir vyresnio vaiko migdymu.

• Svečiais: kas dabar nori ateiti, tegul atneša maisto arba ateina kitą kartą. Tavo partneris gali tai pasakyti maloniai, bet aiškiai.

• Pirmąja nakties pamaina: kai maratonas baigiasi, tu eini miegoti anksčiau. Partneris perima kelias paskesnes valandas, pažadina tave tik tada, kai kūdikis vėl parodo alkį, o po maitinimo paguldo jį atgal į jo lovytę.

• Palaikymu: nuoširdus „tau puikiai sekasi“ dažnai padeda labiau nei bet koks patarimas, ypač kai kyla abejonių dėl pieno kiekio.

Jei su kūdikiu esi viena, galioja tas pats, tik su kitais žmonėmis. Gal draugė, mama ar kaimynė galėtų du ar tris vakarus per savaitę užsukti, pagaminti valgyti ar palaikyti kūdikį, kol tu nusiprausi po dušu. Prašyk kuo konkrečiau: „Ar galėtum ketvirtadienį šeštą atvežti lazaniją?“ atsakyti lengviau nei į „Pranešk, jei turėsi laiko“.

Ir buteliuku maitinami kūdikiai turi etapų, kai nori valgyti dažniau nei įprastai. Čia svarbus kitas dalykas: iš buteliuko kūdikis dažnai be vargo geria toliau net tada, kai iš tiesų nori tik žįsti ar prisiglausti. Taip greitai gali susikaupti daugiau, nei jam reikia. Todėl tikslas nėra vakarais ruošti vis didesnius buteliukus, o atidžiai žiūrėti, ko tavo kūdikis tuo metu nori.

Pasiteisina atliepiantis maitinimas – maitinimas pagal tavo kūdikio ritmą. Štai kaip tai daroma:

1. 1

   Stebėk ankstyvus alkio ženklus: kūdikis ieško galvyte, išsižioja, čepsi, laižo lūpas ar kiša pirštus į burną. Verkimas yra vėlyvas ženklas – tuomet pirmiausia trumpai jį nuramink.

2. 2

   Laikyk kūdikį ant rankų pusiau vertikaliai, liemenį šiek tiek atlošus atgal, arti savęs ir taip, kad galėtumėte matyti vienas kitą.

3. 3

   Buteliuką laikyk beveik horizontaliai, tik tiek pakreiptą, kad žindukas būtų pripildytas pieno. Taip pienas teka tolygiai, o kūdikis priryja mažiau oro.

4. 4

   Švelniai perbrauk žinduku per jo lūpas ir palauk, kol jis plačiai išsižios. Tuomet leisk jam pačiam įsitraukti žinduką, o ne stumk jį į burną.

5. 5

   Leisk jam daryti pauzes. Jei tarp maitinimo jis nustoja žįsti, trumpam ištrauk buteliuką, leisk atsirūgti ir tada vėl pasiūlyk.

6. 6

   Retkarčiais pakeisk ranką – taip, kaip žindant keičiama pusė.

7. 7

   Sustok, kai jis pasisotina: žįsti ima lėčiau, paleidžia žinduką, nusuka galvą, nebežiojasi arba akivaizdžiai atsipalaiduoja. Buteliukas neturi būti tuščias – neskatink kūdikio išgerti likučio.

Pradėto buteliuko likučius išpilk ne vėliau kaip po valandos nuo maitinimo pradžios. Per seiles į pieną patenka mikrobų.

Ir vakare galioja tas pats: kiekvieną buteliuką ruošk šviežią, prieš pat maitinimą, o miltelius dozuok tiksliai pagal pakuotę – niekada nedaryk mišinio tirštesnio ir nieko papildomai nedėk. Paruošto pieno nelaikyk šilto. Nešildyk jo mikrobangų krosnelėje ir temperatūrą patikrink keliais lašais ant vidinės riešo pusės. Ir visada būk šalia, kol maitini: niekada neparemk buteliuko ir nepalik kūdikio vieno su buteliuku lovoje.

Jei tavo kūdikis vakare vis nori gerti, geriau duok mažesnes porcijas pagal poreikį nei vieną itin didelį buteliuką. Ir kiekvieną kartą, kai jis zirzia, trumpam patikrink, ar už to tikrai slepiasi alkis. Dažnai padeda ir artumas, nešiojimas ar supimas – apie tai tuoj pat.

Apytikrei orientacijai: kiekiai, nurodyti ant pakuotės, yra tik gairės. Kaip nykščio taisyklė pirmaisiais mėnesiais laikoma apie 150 ml kilogramui kūno svorio per parą. Tačiau svarbiau už bet kokį skaičių yra tai, kad tavo kūdikis atrodytų patenkintas, turėtų pakankamai šlapių sauskelnių ir gerai augtų.

Beje, atliepiantis maitinimas naudingas gerokai ilgiau nei tik kūdikystėje: vaikas mokosi išgirsti savo sotumą. Specialistai tai laiko vienu iš veiksnių, galinčių padėti sumažinti vėlesnio antsvorio riziką. Tai galioja ir tada, jei tavo kūdikis iš buteliuko gauna nusitrauktą motinos pieną arba jei žindai ir papildomai duodi buteliuką.

Ne kiekvienas vakarinis ieškojimas ir zirzimas reiškia alkį. Kartais tavo kūdikis yra pervargęs, jam reikia artumo arba pilna sauskelnė. Prie krūties tu gali jį guosti bet kada: žindomo kūdikio permaitinti neįmanoma. Bet jei tau reikia pertraukos arba tuo metu perima partneris, dažnai padeda šie dalykai:

• Kontaktas oda prie odos: paguldyk kūdikį tik su sauskelnėmis ant nuogos krūtinės – savo arba partnerio – ir užsiklokite abu pledu ne aukščiau jo pečių, veiduką palikdami laisvą. Šiluma, širdies plakimas ir kvapas daug kūdikių greitai nuramina – jei tik jūs abu tuo metu nemiegate.

• Nešiojimas: nešioklėje ar slingėje daug kūdikių nusiramina vaikščiojant. Kūdikis turi būti vertikalioje padėtyje, prigludęs, jo veidas laisvas ir visada matomas, smakras nenusviręs ant krūtinės, o galva pakankamai arti, kad galėtum ją pabučiuoti. Žindyti jį išimk iš nešioklės: žindymas be rankų nešioklėje, ypač kūdikiams iki 4 mėnesių, laikomas nesaugiu.

• Mažiau dirgiklių: pritemdyta šviesa, tylesnis televizorius, ramus balsas, jokio lankymo. Dirgiklių pervargintam kūdikiui sunkiau nusiraminti.

• Ritmiškas judesys: švelnus supimas ant rankų ar lėtas vaikščiojimas aukštyn žemyn.

• Šilta vonia: vieniems kūdikiams vakare ji padeda atsipalaiduoti, kitiems – visai ne. Vandens temperatūrą pamatuok termometru (36–37 °C), nepalik kūdikio vieno nė sekundei ir maudyk tik tol, kol pati gali jį saugiai išlaikyti.

O jei niekas nepadeda ir jauti, kad kantrybė senka, paguldyk kūdikį ant nugaros į jo lovytę, trumpam išeik iš kambario, giliai įkvėpk ir vis sugrįžk jo patikrinti. Purtyti kūdikį yra mirtinai pavojinga. Galva tada blaškosi pirmyn atgal, o smegenyse gali plyšti kraujagyslės ir nervų jungtys. Verčiau kuo anksčiau ieškok pagalbos, pavyzdžiui, Tėvų linijoje 0 800 900 12 (darbo dienomis 9–13 ir 17–21 val.) arba visą parą veikiančioje krizių linijoje 116 123. Jei tavo kūdikis ir šiaip labai daug verkia – daugiau nei 3 valandas per dieną bent 3 dienas per savaitę – arba jei jauti, kad nebegali, pasikalbėk su pediatru.

Clusterfeeding turi savo pradžią ir pabaigą. Vakarai būna audringi, bet tarp jų yra ramesnių valandų, o apskritai tavo kūdikis atrodo sveikas ir budrus. Atidžiau pasižiūrėti verta, jei tinka bent vienas iš šių dalykų:

• Po pirmos gyvenimo savaitės tavo kūdikis dieną ir naktį kabo prie krūties, be ilgesnių pertraukų, ir po jokio maitinimo neatrodo patenkintas.

• Jis žinda ilgai, bet tu beveik negirdi rijimo – arba kaskart prie krūties iškart užmiega.

• Žindyti skauda per kiekvieną maitinimą, arba po žindymo krūtis lieka kieta.

• Gerdamas jis caksi, vis nuslysta, o tavo spenelis po maitinimo būna suplotas arba ir toliau skauda, nors kūdikį glaudi taisyklingai. Priežastis gali būti ir per trumpas liežuvio pasaitėlis – tai turi įvertinti specialistas, ne pati sau nustatyti.

• Sauskelnių mažiau, nei nurodo gairės, arba kūdikis neauga.

• Jis labai mieguistas ir pramiega maitinimus. Pirmosiomis savaitėmis, kol neatgauna gimimo svorio, tarp dviejų maitinimų neturėtų praeiti daugiau kaip apie 4 valandos.

• Jo oda arba akių baltymai gelsta.

Tuomet gali būti, kad kūdikis negauna pakankamai pieno, pavyzdžiui, todėl, kad geria nepakankamai veiksmingai. Dažnai priežastis slypi priglaudime prie krūties – ir tai dažniausiai galima pagerinti. Pasverk ir ištirk kūdikį pas pediatrą, o dėl priglaudimo kreipkis pagalbos.

Dar keli žodžiai apie naujagimių geltą, nes ji susijusi su gėrimu: daugiau nei pusei visų naujagimių per pirmąją gyvenimo savaitę oda kiek pagelsta, dažniausiai nuo antros ar trečios dienos. Dažnas gėrimas padeda pašalinti geltoną pigmentą su išmatomis. Pageltimas paprastai pirmiausia matomas veide; ant tamsesnės odos jį lengviau pastebėti akių baltymuose ar burnoje, pavyzdžiui, po liežuviu. Jei jis atsiranda jau per pirmąsias 24 gyvenimo valandas, kūdikis kartu yra labai mieguistas ir blogai geria, jei pageltimas neišnyksta po dviejų savaičių arba išmatos tampa blyškios, tai turi įvertinti gydytojas. Blyškias išmatas nufotografuok dienos šviesoje ir parodyk gydytojui. Vandens, arbatos ar cukraus tirpalo kūdikiui, beje, neduok – net esant geltai ar karščiui: tai užpildo mažą skrandį be maistinių medžiagų, o per daug vandens kūdikiams gali pavojingai sutrikdyti druskų pusiausvyrą. Toliau glausti prie krūties yra geriausia.

Kai 21 val. jau dvyliktą kartą glaudi kūdikį prie krūties, žodžiai „tai tik etapas“ skamba kaip menka paguoda. Ir vis dėlto šiuose vakaruose yra daug gero. Tavo kūdikis dabar rūpinasi tuo, kad pieno kiekis prisitaikytų prie jo poreikių. Su kiekvienu priglaudimu vis geriau prisiderinate vienas prie kito. O bėgant savaitėms tavo kūdikis darosi įgudesnis: sulaukus 3 mėnesių vienas maitinimas vidutiniškai trunka kiek trumpiau nei pirmą mėnesį, nors tuo metu jis išgeria daugiau.

Tokie vakarai kaip šiandien retėja. Maitinimai susitvarko, vakarinis neramumas daugumai kūdikių pirmaisiais mėnesiais akivaizdžiai sumažėja, ir vieną dieną pastebi, kad tas maratonas jau kurį laiką nebesugrįžo.

Iki tol būk sau atlaidesnė. Netvarka virtuvėje, neatsakyti pranešimai, vakarienė valgoma viena ranka – visa tai dabar gali taip ir būti. Tu visą parą rūpiniesi mažu žmogumi. To pakanka.