Ryšys su kūdikiu: kaip auga artumas

Meilės iš pirmo žvilgsnio nėra? Taip nutinka daug dažniau, nei leidžia manyti filmai. Viename 1980 m. Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime apie 40 procentų pirmą kartą gimdžiusių moterų vėliau prisiminė, kad pirmą kartą laikydamos kūdikį labiausiai jautė abejingumą. Tarp moterų, kurios jau turėjo vaikų, taip jautėsi maždaug kas ketvirta – vadinasi, ir su antru vaiku meilei kartais reikia laiko. Daugumai švelnumas atsirado per pirmąją savaitę, o ilgalaikių neigiamų pasekmių nenustatyta. Kitoms reikia daugiau laiko, pavyzdžiui, jei gimdymas buvo sunkus, kūdikis pateko į naujagimių skyrių arba skausmas ir bemiegės naktys beveik nepalieka vietos niekam kitam.

Nebūtina jausti meilę, kad elgtumeisi meiliai. Kiekvieną kartą, kai paimi kūdikį, maitini, perrengi ar guodi, jūs kuriate savo santykį – net tomis dienomis, kai jautiesi labiau kaip mirtinai pavargusi paslaugų teikėja. Daugeliui tas šiltas jausmas ateina tyliai: pamačius pirmą tikrą šypseną, užuodus mažos galvytės kvapą, visai paprastą antradienio rytą.

Tau tiesiog reikia laiko ar jau pagalbos? Apytikris orientyras: dar nejauti viską užliejančios meilės, bet vis pasitaiko šilumos ar noro saugoti akimirkų – tai normalu ir dažniausiai auga savaime. Jei ilgiau nei dvi savaites nejauti visai nieko, jauti tuštumą arba niekuo nesidžiaugi – apie tai pasikalbėk (žr. žemiau „Jokių jausmų kūdikiui?“). Ir nesvarbu, ar tavo kūdikiui trys dienos, ar trys mėnesiai: viską šiame straipsnyje gali pradėti nuo šiandien.

Bondingas apibūdina jausmus, kuriuos tėvai pirmosiomis dienomis ir savaitėmis ima jausti savo vaikui – kryptis yra iš tavęs kūdikiui. Ryšys – tai santykis, kurį kūdikis pirmaisiais gyvenimo metais kuria su svarbiausiais žmonėmis, kad jaustųsi saugus ir apsaugotas – kryptis yra iš kūdikio į tave. Kasdienėje kalboje beveik visi tiesiog sako „ryšys“, nesvarbu, ar kalba apie tėvų ir vaiko ryšį, mamos ir kūdikio ryšį, ar tėvų jausmą – taip bus ir čia.

Kaip tas ryšys atsiranda? Specialistai kalba apie jautrų reagavimą. Tai reiškia keturis žingsnius, kuriuos, tikėtina, jau seniai darai savaime:

1. 1

   Pastebėti: tavo kūdikis čepsi, nusuka galvą, zirzia.

2. 2

   Suprasti: alkis, ramybė, artumas ar švarios sauskelnės?

3. 3

   Reaguoti greitai: neleisti jam ilgai laukti.

4. 4

   Reaguoti tinkamai: duoti tai, ko jam tuo metu reikia.

Iš tūkstančių tokių scenų gimsta pamatinis jausmas: mano žmonėmis galima pasikliauti. Tai ir turima omenyje kalbant apie saugų ryšį: vėliau kūdikis tavimi naudosis kaip saugiu uostu, kai baisu, ir kaip baze, nuo kurios gali tyrinėti pasaulį. Ryšio tipų naujagimiui nei atpažinti nereikia, nei jų bijoti.

Tobulumo čia nereikia. Viename tyrime, kuriame filmavo mamas ir kūdikius žaidžiant, abu iš tiesų buvo viename ritme tik mažą dalį laiko. Visa kita buvo judėjimas pirmyn atgal tarp susiderinimo ir nesusipratimų. Vadinasi, savo kūdikį dažnai suprasi ne taip – kartais tai bus ne alkis, o nuovargis. Svarbiausia, kad bandytum dar kartą. Būtent toks pasitaisymas ir yra ryšys kasdienybėje.

Daugelis mamų naktimis suka galvą, ką jau galėjo „sugadinti“. Tad labai aiškiai: šie dalykai ryšio nesugriauna.

• Tavo kūdikis verkė, nes buvai duše, tualete arba su vyresniu vaiku.

• Buvai suirzusi arba kartais pakėlei balsą – ir po to vėl atsigręžei į kūdikį.

• Naktį žindydama žiūrėjai į telefoną, kad neužmigtum.

• Buvo diena išgyvenimo režimu, kai pavyko tik būtiniausi dalykai.

• Kelias minutes saugiai paguldei kūdikį į lovytę, nes pati jau nebegalėjai.

Svarbiausia yra sugrįžti: prieiti, paimti, paguosti. Iš to tavo kūdikis mokosi: net jei kas nors akimirkai nesusiklosto, kažkas sugrįžta.

Kas ryšiui iš tiesų kenkia, yra ilgai trunkanti būsena: kai kūdikis savaitėmis ir mėnesiais beveik nepatiria, kad kažkas atsiliepia į jo signalus – dažniausiai todėl, kad tėvai yra išsekę, serga depresija arba palikti vieni. Todėl tokiais laikotarpiais pagalba yra geriausia, ką gali padaryti dėl jūsų ryšio.

Dėl telefono: vienas žvilgsnis nepakenks. Bet viena ar dvi maitinimo akimirkos per dieną be ekrano yra vertingos, nes tada kūdikis sutinka tavo žvilgsnį. O odos kontaktui telefonas turi dingti dėl kitos priežasties: turi matyti savo kūdikio veidą.

Kelias dienas po gimdymo verkti pačiai nesuprantant kodėl – tai pažįstama beveik kas antrai moteriai. Šis pogimdyvinis liūdesys („baby blues“) dažniausiai praeina savaime per dvi savaites. Pogimdymine depresija per pirmuosius tris mėnesius po gimdymo suserga iki 15 iš 100 moterų; ji gali prasidėti jau nėštumo metu ir iki metų po gimdymo. Maždaug kas dešimtas tėtis taip pat patiria depresiją aplink gimdymo laiką.

Būdingi požymiai – užsitęsęs prislėgtumas ar tuštuma, džiaugsmo nebuvimas, kaltės jausmas, nuolatinis nerimas – ir kartais būtent tai: nejauti ryšio su kūdikiu. Tai nėra charakterio trūkumas ir neįrodo, kad esi bloga mama. Tai liga, kuri gydant dažniausiai palengvėja.

Dar trys sunkumai čia dažnai pasirodo būtent šioje vietoje

• Bauginančios mintys: nepageidaujami vaizdiniai, kad kūdikiui gali kas nors nutikti arba kad tu galėtum jam pakenkti – pavyzdžiui, jį numesti. Tai labai vargina, bet nėra reta, o tokių minčių turėjimas nereiškia, kad jas įgyvendinsi. Artimiausiomis dienomis pasikalbėk apie tai su gydytoju; tai gerai gydoma.

• Sunkus gimdymo išgyvenimas: košmarai, įkyriai grįžtantys vaizdiniai arba vengimas visko, kas primena gimdymą, gali blokuoti artumą. Padeda pokalbis su gydymo įstaigos komanda apie gimdymą ir, jei reikia, terapija.

• Pogimdyvinė psichozė: reta, maždaug viena iš 1 000 mamų, dažniausiai prasideda staiga per pirmąsias dvi savaites: girdi ar matai tai, ko nėra, atsiranda keisti įsitikinimai, sumišimas, beveik nemiegi net turėdama galimybę. Tai skubi pagalba: 112. Dažnai pati moteris to nepastebi – tada veikti turi artimieji.

Kaip ieškoti pagalbos: paskambink savo ginekologui arba šeimos gydytojui arba kreipkis į poliklinikos psichikos sveikatos centrą; apie tai gali užsiminti ir per kūdikio profilaktinį patikrinimą. Pakanka vieno sakinio: „Prieš dešimt savaičių pagimdžiau, jau kelias savaites jaučiu tuštumą ir beveik nieko nejaučiu savo kūdikiui. Man greitai reikia vizito.“ Tada seks pokalbis; priklausomai nuo situacijos padeda psichoterapija, palengvinimas buityje ar vaistai – daug antidepresantų suderinami su žindymu.

Baimė, dėl kurios daugelis tyli: „Ar iš manęs atims kūdikį?“ Taip nutinka labai retai. Gydymo tikslas – padėti tau rūpintis kūdikiu, o ne jus išskirti. Mamas, tėčius ir artimuosius konsultuoja ir padeda rasti specialistus Pogimdyminės depresijos centras (pdcentras.lt) ir iniciatyva „Mama mums rūpi“ (mamamumsrupi.lt).

Partneriui ar partnerei: jei tavo partnerė nejaučia ryšio, priimk tai rimtai ir nepriekaištauk. Perimk naktis, eik kartu į vizitą pas gydytoją ir pats duok kūdikiui daug artumo – taip palaikysi juos abu.

Nereikia laukti, kol bus „pakankamai blogai“. Pirmam žingsniui pakanka vieno skambučio.

Mažai kas naujagimį ramina taip patikimai kaip nuoga oda. Rekomenduojama kūdikį iškart po gimimo netrukdomai paguldyti mamai ant krūtinės – po bet kokio gimdymo būdo, mažiausiai vienai valandai arba iki pirmojo priglaudimo prie krūties. 2025 m. apžvalga, apėmusi 69 tyrimus, patvirtino, ką tai duoda:

• stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje, kūno temperatūrą, kvėpavimą ir širdies ritmą

• mažiau streso ir mažiau verkimo

• dažnesnį išimtinį žindymą

Tuo metu išsiskiria oksitocinas, kuris žindant padeda tekėti pienui. Kai kūdikis ramiai guli ant tavęs, jis dažnai pats ieško kelio prie krūties – duok jam laiko.

Bondingas po cezario pjūvio dažnai irgi įmanomas: jei jums abiem viskas gerai, kūdikis gali gulėti ant tavęs jau operacinėje. Jei tave reikia prižiūrėti, kontaktą perima partneris ar partnerė. O jei nepavyksta visai: niekas neprarasta. Kontaktą „oda prie odos“ galite pradėti bet kada, net ir po kelių savaičių. Vėliau jus kartu išlaiko bendras buvimas viename kambaryje: kūdikis lieka su tavimi dieną ir naktį.

Namuose tai daryti taip

1. 1

   Nurenk kūdikį iki sauskelnių ir paguldyk jį pilvuku ant savo nuogos krūtinės, krūtine prie krūtinės, kojytės sulenktos.

2. 2

   Jo veidas turi likti matomas: galva pasukta į šoną, nosis ir burna laisvos, kaklas tiesus, smakras neprispaustas prie krūtinės.

3. 3

   Uždenk jo nugarą plona antklode ar savo drabužiu – kepurės kambaryje nereikia.

4. 4

   Įsitaisyk patogiai, pusiau sėdimoje padėtyje, kad neužmigtum, ir duok kūdikiui kelias minutes prisiglausti.

Kiek laiko ir kaip dažnai? Tiek, kiek norite – namuose minimali trukmė nenustatyta. Svarbios net kelios minutės, o vieno pastovaus momento per dieną visiškai pakanka – geriau ryte ar dieną, kai esi pailsėjusi, nei naktį, kai merkiasi akys.

Neišnešiotiems kūdikiams tai vadinama kengūros metodu: nuo 2022 m. PSO rekomenduoja kūdikius, gimusius iki 37-os nėštumo savaitės arba sveriančius mažiau nei 2 500 gramų, laikyti „oda prie odos“ kuo daugiau valandų per dieną, jei jų būklė tai leidžia. Neišnešiotiems kūdikiams visi amžiaus nurodymai šiame straipsnyje skaičiuojami nuo apskaičiuotos gimimo datos (koreguotas amžius).

Ne. Naktinis maitinimas, guodimas ir pagalba vėl užmigti taip pat kuria artumą. Saugiausia tavo kūdikiui miegoti taip:

• savo lovytėje tėvų miegamajame – gerai pritvirtinta pristumiama lovytė suderina artumą ir saugumą

• visada ant nugaros, miegmaišyje, o ne po antklode

• be pagalvės, lovytės apsaugėlių, minkštų žaislų, kailių ar maitinimo pagalvės lovoje

• esant maždaug 16–18 °C kambario temperatūrai ir nerūkomuose namuose

Ypač pavojinga miegoti kartu po rūkymo, alkoholio, narkotikų ar migdančių vaistų, esant dideliam išsekimui, su neišnešiotu ar labai mažo svorio kūdikiu – o ant sofos, fotelio ar vandens lovoje visada.

„Mano kūdikis užmiega tik ant manęs.“ Iš pradžių tai normalu. Saugus kontaktinis miegas yra tol, kol tu nemiegi, sėdi pusiau stačiai ir jo veidas lieka laisvas. Jei pradedi snausti, paguldyk jį ant nugaros į lovytę.

Naujagimiai ryškiausiai mato maždaug 20–30 centimetrų atstumu – beveik tiksliai tiek, kiek iki tavo veido, kai laikai ar maitini kūdikį, ir tai idealiai tinka akių kontaktui. Labiausiai jie mėgsta žiūrėti į veidus, ypač jūsų. Šį atstumą dauguma tėvų pasirenka visai natūraliai.

Mamos balsą kūdikis pažįsta dar iš pilvo ir netrukus po gimimo jau skiria jį nuo kitų; ir tėčio balsas greitai tampa pažįstamas. Tad kalbėk su juo, net jei atrodo, kad kalbiesi pati su savimi: „Na štai, dabar bus švarios sauskelnės. Oi, šalta, tiesa?“ Niūniuok per sauskelnių keitimą, dainuok tą vieną dainą, kurios žodžius dar prisimeni trečią nakties.

Dažniausiai antrą gyvenimo mėnesį atsiranda pirmoji socialinė šypsena, kuri iš tiesų skirta tau. Maždaug nuo trijų mėnesių kūdikis cypauja, burzgia, juokiasi ir tau „atsako“. Prisijunk: kažką pasakyk, mintyse lėtai suskaičiuok iki penkių ir į jo gugavimą reaguok kaip į pokalbio dalį.

Šie signalai padės jį suprasti

• Pasiruošęs kontaktui: budrios akys, atsipalaidavęs veidas, žvilgsnis ieško tavęs.

• Reikia pertraukos: nusuka žvilgsnį ar galvą į šoną, žiovauja, muistosi, persiriečia atgal, zirzia.

• Pavargsta: stingstantis žvilgsnis, trina akis, akys darosi mažos.

• Alkanas: iš pradžių čepsi, ieškodamas suka galvą, kiša ranką prie burnos; vėliau verkia. Verkiantį kūdikį pirmiausia trumpam nuramink, tada maitink.

Jei kūdikis nusuka žvilgsnį, dažniausiai tai ne atstūmimas, o atsikvėpimo pauzė. Tada padeda: kalbėti tyliau, nuleisti žvilgsnį, minutę ar dvi tiesiog palaikyti – ir po to vėl švelniai pasiūlyti kontaktą.

Ramaus budrumo akimirkos pradžioje trunka neilgai: dažniausiai 35–75 minutes iš eilės, o apie du mėnesius – veikiau 60–90. Tai orientyrai, ne taisyklė, ir tavo kūdikio signalai visada svarbiau. Šių langų nereikia suplanuoti. Užtenka kartais sąmoningai juos pagauti.

Kada verta apie tai pasakyti gydytojui: jei kūdikis maždaug trijų mėnesių dar visai neatsako šypsena, akimis neseka tavo veido arba niekada nesutrūkčioja nuo garsaus triukšmo, aptark tai su vaikų gydytoju – pirmąjį pusmetį profilaktiniai patikrinimai vyksta kas mėnesį, tad kitas vizitas vis tiek netrukus bus. Taip pat paklausk, ar naujagimio klausos patikra po gimimo buvo gera.

„Nekelk jo taip greitai, kitaip pripras.“ Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ši frazė jau pasenusi. Amerikos pediatrų akademija ir sveikatos institucijos sutaria: jautrus reagavimas į verksmą mažo kūdikio neišlepina.

Priežastis paprasta: naujagimis dar nemoka nusiraminti pats. Ypač pirmus tris–keturis mėnesius jis iš stipraus susijaudinimo vienas neišeina ir jam reikia tavęs kaip išorinio nusiraminimo. Kūdikiai, kuriuos anksti greitai nuramina, kitomis savaitėmis paprastai verkia mažiau. Ir vėliau guosti tebėra teisinga; miego mokymai, paremti leidimu išsiverkti, šiems pirmiesiems mėnesiams neskirti.

Reaguoti nereiškia gebėti sustabdyti kiekvieną verkimą. Verkimas dažnai stipriausias apie šeštą savaitę ir ryškiai sumažėja apie tris–keturis mėnesius. Bus vakarų, kai nepadės niekas. Ir tada svarbiausia: tu esi šalia. Kūdikis, kuris verkdamas laikomas ant rankų, neverkia vienas.

Jei nežinai, kas vyksta, padeda tokia seka:

1. 1

   Alkis? Stebėk ankstyvus ženklus: čepsėjimą, rankytes prie burnos, ieškančius galvos judesius.

2. 2

   Kūnas? Ar pilnos sauskelnės, ar reikia atsirūgti, ar per šilta, ar per šalta (sprando ar tarp menčių patikra)? Jei staiga verkia nepaguodžiamai, visiškai nurenk ir pažiūrėk, ar plaukas nėra stipriai apsivijęs apie pirštuką, kojos pirštą ar varpą.

3. 3

   Sergantis? Jei verksmas skamba aštriai, inkščiančiai ar bejėgiškai, jei kūdikis blogai valgo, yra suglebęs arba karščiuoja (iki trijų mėnesių – nuo 38,0 °C, matuojant išangėje): nedelsiant kreipkis į vaikų gydytoją, naktį skambink 113. Jei trūksta oro ar oda melsva: 112.

4. 4

   Per daug įspūdžių? Pritemdyk šviesą, sumažink garsus, atidėk svečius.

5. 5

   Artumas: kontaktas „oda prie odos“, švelnus supimas, ramus niūniavimas, ratas nešynėje ar gryname ore.

6. 6

   O tu? Jei pati jau nebegali, padės langelis žemiau.

Jei tavo kūdikis bent tris dienas per savaitę verkia ilgiau nei tris valandas per dieną jau tris savaites arba verkimas atveda tave prie ribos, nesvarbu kiek laiko tai trunka, ieškok pagalbos. Pirmiausia kreipkis į savo šeimos ar vaikų ligų gydytoją – jis įvertins kūdikio sveikatą ir prireikus nukreips toliau. Lietuvoje išklausyti gali ir Tėvų linija 0 800 900 12, o apie galimą pagalbą šeimai pasiteirauk savivaldybėje.

Nešiojamam būti tavo kūdikis pažįsta iš devynių mėnesių pilve: šiluma, judesys, tavo širdies plakimas. Nešyklėje ar skaroje daugeliui kūdikių lengviau nusiraminti, o tavo rankos lieka laisvos.

Skara ar nešyklė? Pradžiai reguliuojamo pločio nešyklė dažnai būna paprastesnė; skara lankstesnė ir geriau prisitaiko, bet reikalauja praktikos. Atkreipk dėmesį, kad nešiojimo priemonė pagal gamintojo nurodymus tiktų tavo kūdikio svoriui ir prilaikytų kaklą bei pakaušį.

Kaip vienai užsidėti nešyklę

1. 1

   Pirmus kartus pasipraktikuok sėdėdama virš lovos.

2. 2

   Sureguliuok nešyklę pagal kūdikį – sėdimoji dalis turi siekti nuo vieno kelio linkio iki kito – ir tvirtai užsek juosmens diržą ties liemeniu.

3. 3

   Pasodink kūdikį vertikaliai prie savo krūtinės, pilvuku į tave. Kojos sulenktos ir šiek tiek praskėstos, keliai truputį aukščiau nei užpakaliukas – vadinamoji M padėtis.

4. 4

   Užtrauk nugarėlės dalį tiek, kad ji prilaikytų nugarą, kaklą ir – kol kūdikis pats tvirtai nelaiko galvos – pakaušį.

5. 5

   Užsek petnešas ir suveržk jas tiek, kad kūdikis nebesvirtų nuo tavęs. Išimant pirmiausia viena ranka prilaikyk jo nugarą, o tada atsek diržus.

Kiekvieną kartą užsidėdama patikrink štai ką:

• Tvirtai: skara ar nešyklė turi būti prigludusi, kūdikis neturi susmukti.

• Matomas: pažvelgusi žemyn turi matyti jo veidą neatstumdama audinio į šalį.

• Arti: jo galva turi būti taip aukštai, kad lengvai pasilenkusi galėtum ją pabučiuoti.

• Smakras laisvas: po smakru turi likti bent vieno piršto pločio tarpas, nosis ir burna laisvos.

• Prilaikytas: šiek tiek apvali nugara, kai pilvas ir krūtinė glaudžiai prisispaudę prie tavęs, yra normali. Pavojinga susmukusi C raidės forma, kai smakras nusvyra ant krūtinės – tada sunkiau kvėpuoti.

Kasdienybėje galioja taip: lenkdamasi pritūpk ir viena ranka prilaikyk kūdikį. Karštus gėrimus iš anksto patrauk nepasiekiamai. Maitinimui kūdikį išimk. Jei jis užmiega, toliau reguliariai tikrink, ar veidas ir smakras laisvi. Neišnešiotus kūdikius, kūdikius su kvėpavimo problemomis ar pakitusiu klubų ultragarso tyrimu nešiok tik pasitarusi su vaikų gydytoju.

Jei nori, gali padėti nešiojimo konsultantės, dažnai ir per vaizdo konsultacijas – bet tai nėra būtina. O jei nešiojimas ne jums: visiškai gerai. Artumas taip pat gimsta ant rankų ir maitinant.

Kūdikių masažas nėra terapija, o kvietimas. Aiškių sveikatos naudų sveikiems kūdikiams neįrodyta – bet kelios ramios minutės, per kurias nuo galvos iki kojų pažįsti savo kūdikį, o jis – tavo rankas, jau yra pakankamai gražios.

Tinkamas metas: rami budrumo fazė, nei alkanas, nei ką tik gausiai pavalgęs – dažnai po sauskelnių keitimo, per budrumo langą.

Pasiruošimas: kambarys šiltas kaip maudynėms (bent apie 23 °C), be skersvėjo. Kūdikis guli ant rankšluosčio ant grindų arba ant tavo kojų; ant vystymo stalo niekada neatitrauk nuo kūdikio rankos. Sušildyk rankas, nusiimk žiedus.

1. 1

   Pradžia: trumpam ramiai uždėk rankas ant krūtinės ir pilvuko ir pasakyk, kas dabar bus.

2. 2

   Kojos: visa delno plokštuma glostyk nuo šlaunies iki pėdos, tada nykščiu perbrauk per padą nuo kulno iki pirštų.

3. 3

   Pilvukas: plokščia ranka glostyk aplink bambą pagal laikrodžio rodyklę – tik tada, kai bamba visiškai sugijusi.

4. 4

   Krūtinė: abi rankas vesk nuo vidurio į šalis, tarsi atverstumei knygą.

5. 5

   Rankos: kaip ir kojos, nuo peties iki plaštakos.

6. 6

   Nugara: paguldyk kūdikį pilvuku skersai savo šlaunų ir glostyk nuo sprando iki užpakaliuko.

Spaudimas švelnus, bet toks tvirtas, kad nekutentų. Jei kūdikis nusuka žvilgsnį ar tampa neramus, šiandien jau gana. Penkios minutės, kurios patinka jums abiem, vertesnės nei dvidešimt, kurias tiesiog „atlaikote“. Jei karščiuoja, serga infekcija ar oda uždegusi, masažą praleisk, o po skiepo venk dūrio vietos.

Aliejus nebūtinas – be jo visiškai gerai. Pirmas maždaug keturias savaites pakanka švaraus vandens, neišnešiotiems kūdikiams – mažiausiai šešias. Jokio alyvuogių aliejaus iš virtuvės, jokio žemės riešutų aliejaus. Griežtai ne – eteriniai aliejai, tokie kaip pipirmėčių, eukaliptų, kamparo ar mentolio, taip pat ir peršalimo balzamuose: jie kūdikiams gali sukelti gerklų spazmą su dusuliu. Jei nori to mokytis grupėje, tokius užsiėmimus dažnai siūlo šeimos centrai.

Pirmosiomis savaitėmis tavo kūdikis dažniausiai valgo 8–12 kartų per 24 valandas, o ir iš buteliuko maitinami kūdikiai maitinami pagal poreikį, ne pagal laikrodį. Tai kasdienės valandos, per kurias jūsų santykis tyliai auga savaime.

Ryšiui svarbu ne iš kur ateina pienas, o koks yra dėmesys maitinant: akių ir kūno kontaktas, ir kad kažkas pastebi, kada kūdikis alkanas, o kada sotus. Jei žindymas nepavyksta, jei tik nusitrauki pieną ar sąmoningai pasirinkai kitą kelią, tavo kūdikiui ryšio netrūksta.

Kaip maitinimą iš buteliuko paversti glaustymosi laiku – kūdikio tempu

1. 1

   Laikyk kūdikį arti kūno, pusiau stačiai, gerai prilaikydama galvą, ir žiūrėk į jį.

2. 2

   Švelniai paliesk čiulptuku jo lūpas ir palauk, kol jis plačiai išsižios ir pats įsitrauks čiulptuką.

3. 3

   Buteliuką laikyk beveik horizontaliai, tik šiek tiek pakreiptą, kad pienas tekėtų tolygiai.

4. 4

   Leisk daryti pauzes ir nuleisk buteliuką, jei kūdikis ima čiulpti lėčiau.

5. 5

   Sustok, kai atrodo sotus – paleidžia čiulptuką, nusuka galvą, rankos atsipalaiduoja, jis ima snausti – net jei buteliuke dar liko pieno.

6. 6

   Kiekvieno maitinimo metu kaitaliok ranką, kaip žindant kaitaliojama pusė.

Niekada neatremk buteliuko ir nepalik kūdikio gerti vieno – jis gali užspringti. Pirmosiomis savaitėmis geriausia, kad buteliuką daugiausia duotumėte jūs abu; keli pažįstami žmonės suteikia saugumo.

Nebūtina, kad kiekvienas maitinimas būtų itin artimas momentas – trečią nakties tai gali būti tiesiog maitinimas. Pakanka vieno ar dviejų ramių maitinimų per dieną, kai sąmoningai pažvelgi į kūdikį.

Jei žindyti skauda arba nepavyksta: užsitęsęs skausmas, suskilinėję speneliai, kūdikis, kuris neprisitraukia, ar nerimas, ar pakanka pieno, yra vienos dažniausių priežasčių, kodėl pirmosios savaitės neatrodo artimos. Daugumą problemų galima išspręsti – kuo anksčiau, tuo geriau. Dažnai padeda atloštas žindymas: pusiau gulomis, gerai atsirėmus, kūdikis pilvuku ant tavęs. Nemokamai padeda poliklinikos slaugytoja ar akušerė ir gimdymo skyrių žindymo konsultacijos; mokamai – žindymo konsultantės su IBCLC kvalifikacija (lalak.lt); palaikymo rasi ir žindymo grupėse.

Ypač jei kūdikis žindomas, tėčiai ir mamos partnerės iš pradžių dažnai jaučiasi tarsi stebėtojai – bet tai ne nuolatinė būsena. Kūdikiai gali sukurti artimą ryšį su keliais juos prižiūrinčiais žmonėmis, taip pat ir su seneliais. Tėčio ir vaiko ryšiui svarbus ne pienas, o patikimas dėmesys.

• Oda prie odos: paimk kūdikį tik su sauskelnėmis ant savo nuogos krūtinės, ramiai ir pasidėjęs telefoną toliau – to labai norima ir iškart po gimimo.

• Savi ritualai: pirmas sauskelnių keitimas ryte, vakarinis ratas nešyklėje, ta pati daina prieš gulantis.

• Naktį kaip komanda: tu pakeiti sauskelnes, padedi stiklinę vandens prie lovos ir pamigdai sotų kūdikį atgal, kad žindanti galėtų iškart atsigulti.

• Leisk sau guosti: neatiduok verkiančio kūdikio iškart – tavo sūpavimo būdas kitoks, ir būtent tai vertinga.

Naktį nusitrauktas pienas? Geriausiai tai veikia tada, kai žindymas jau įsibėgėjęs. Jei vienas žindymas iškrenta, krūtys neturėtų nemaloniai persipildyti – jei reikia, tuo pačiu metu padeda nusitraukti pieną arba jį nutekinti ranka.

„Pas tėtį verkia, nori tik pas mamą.“ Tai normalu ir nereiškia ryšio problemos. Išalkę ar labai pavargę kūdikiai dažnai nori pas žmogų, kuris žindo. Perimti lengviausia ramiomis akimirkomis – ir verta nenuleisti rankų: kartojimas kuria pažįstamumą.

O tau, kuri žindai: leisk kitam iš tėvų daryti dalykus savaip, net jei sauskelnės uždėtos kreivai. Taip tavo kūdikis mokosi, kad yra daugiau nei vienas žmogus, kuriuo galima pasikliauti. Kad naktį būtų lengviau keistis, padeda bendras vaizdas, kada paskutinį kartą valgė ir miegojo – pavyzdžiui, Moonsleep jūs abu matote tą pačią informaciją, o jei norite, ir močiutė ar auklė.

Jau yra vyresnis vaikas? Tada žindymo laikas gali tapti skaitymo ir glaustymosi laiku vyresnėliui. Su dvyniais kontaktas „oda prie odos“ irgi įmanomas – kartu arba pakaitomis.

Saugokite pogimdyminį laikotarpį: ribokite lankytojus ir priimkite pagalbą dėl maisto bei namų ruošos – tada liks jėgų artumui. Prieš imdami kūdikį į rankas svečiai nusiplauna rankas, sergantys ateina vėliau, o turint pūslelinę ant lūpų niekas kūdikio nebučiuoja: naujagimiui herpesas gali būti pavojingas.

Daug kas patarimuose remiasi prielaida, kad yra partneris, kuris perima naktis. Jei esi viena: kūdikis gali sukurti saugų ryšį ir su vienu vieninteliu patikimu žmogumi. Jam nereikia dviejų tėvų – reikia bent vieno, kuris vis sugrįžta.

Kadangi nėra kam perimti kūdikio, kai merkiasi akys, kontaktą „oda prie odos“ ir kontaktinį miegą geriau rinktis dieną. Naktį po maitinimo guldyk kūdikį į jo lovytę ir nesikelk ant sofos. Ir tu turi teisę prašyti pagalbos jos net neaiškindama.

Tam nereikia jokio testo. Pirmosiomis savaitėmis ryšys matomas tyliai: tavo kūdikis ant tavo rankų tampa ramesnis ir atsigręžia į tavo balsą; saugumą jis pirmiausia gauna per kūno kontaktą. Apie trečią mėnesį jis jau aiškiai rodo, kad renkasi jus, o ne kitus, leidžiasi jūsų guodžiamas ir savo poreikius kryptingai reiškia jums. Dabar vis svarbesni tampa žvilgsnis ir balsas.

Tarp šešių ir aštuonių mėnesių daugelis kūdikių pradeda bijoti svetimų: draugiška kaimynė staiga priverčia pravirkti. Tai ne žingsnis atgal, o ženklas, kad tavo kūdikis skiria savus ir svetimus. Paimk jį ant rankų, duok laiko pačiam užmegzti kontaktą ir drąsiai paprašyk kitų laikytis atstumo. Nuo maždaug aštuonių mėnesių dažnai prisideda ir atsiskyrimo nerimas; stipriausias jis dažniausiai būna 10–18 mėnesių, o maždaug iki antrojo gimtadienio ima silpti. Tu esi saugus uostas.

Ne blogas ženklas yra ir tai, jei tavo kūdikis ant tavo rankų verkia, nusuka žvilgsnį ar pas kitą žmogų nurimsta greičiau – kartais tiesiog labiau padeda pailsėjusios rankos nei išsekusios. Nieko skubinti nereikia.