Užmigai žindydama?

Žindant ima miegas, nes priglaudus kūdikį tavo kūnas išskiria hormoną oksitociną. Jis padeda tekėti pienui ir kartu mažina streso hormonus, tokius kaip kortizolis. Įtampa atslūgsta, pasidaro šilta – šį mieguistumą žindant pažįsta daugelis mamų. Kartu su miego trūkumu to pakanka, kad akys užsimerktų tiesiog valgymo viduryje.

Prie to prisideda ir pirmųjų mėnesių ritmas. Pirmosiomis savaitėmis dauguma kūdikių per 24 valandas valgo 8–12 kartų, o daugelis ypač dažnai vakarais (cluster feeding). Dienos ir nakties ritmas pradeda formuotis tik maždaug nuo aštuntos savaitės, o paprastai nusistovi tarp trijų ir šešių mėnesių. Sulaukus 2 ar 3 mėnesių, tarp dviejų maitinimų dažniausiai būna 2–4 valandos, daug kūdikių naktį vis dar valgo 1–3 kartus, o bent vienas naktinis maitinimas iki maždaug šešto mėnesio tiesiog yra normalu.

Kartais naktis prailgina ir pats gėrimas. Beveik kiekvienas maitinimas trunka labai ilgai, kūdikis daugiausia tik žinda negirdint rijimo, o žindyti skauda? Tada pirmiausia pati pasižiūrėk, kaip kūdikis apžioja krūtį: jo burna plačiai atverta, smakras remiasi į krūtį, nosis lieka laisva, virš viršutinės lūpos matai daugiau tamsios areolės nei po apatine lūpa, o skruostai žindant išlieka apvalūs. Jei taip nėra arba vis tiek skauda, labai padeda žvilgsnis iš šalies – žindymo grupėje, pas žindymo konsultantę arba pas poliklinikos slaugytoją ar akušerę. Iki tol yra vienas veiksmas, padedantis mieguistam kūdikiui toliau gerti: visa ranka apimk krūtį kiek toliau nuo spenelio. Jei kūdikis jau tik čiulpčioja, švelniai suspausk ir laikyk spaudimą, kol nebegirdėsi rijimo. Tada atleisk, pakartok, pakeisk pusę.

Taigi, jei esi pavargusi, nieko nedarai blogai.

Sofa ir fotelis yra pavojingiausios vietos užmigti su kūdikiu – tiek dieną, tiek naktį. Amerikos pediatrų akademija (AAP) jas vadina itin pavojingomis: jei kūdikis ten miega, staigios kūdikių mirties sindromo (SIDS) ir mirtinų miego nelaimių rizika, priklausomai nuo tyrimo, padidėja 22–67 kartus. Tai galioja net tada, kai jis ten guli vienas, o jei užmiegi kartu su juo – juo labiau.

Priežastis – minkšti apmušalai. Jie įdumba ir sudaro plyšius bei įdubas. Kūdikis gali įstrigti tarp sėdimosios dalies ir atlošo arba veidu įsmigti į minkštą audinį. Jei linkteli, jis gali išslysti tau iš rankų arba tu nepastebimai užgriūti ant kūdikio. Be to, gulint rankos linkyje jo smakras gali nusvirti ant krūtinės, o tai apsunkina kvėpavimą.

Įprastas scenarijus kyla iš gerų norų: nenori pažadinti partnerio ir su kūdikiu išeini į svetainę – arba partneris užmiega ant sofos prieš televizorių, laikydamas kūdikį ant krūtinės. Abu variantai vienodai pavojingi.

Tas pats galioja ir žindymo foteliui miegamajame, sėdėjimui stačiai lovoje, atsirėmus į pagalvių krūvą, ir atsilošusiam žindymui, kai kūdikis guli tau ant pilvo. Žindyti taip patogu, bet tik tol, kol esi visiškai budri. Jei taip užsnūsi, kūdikis gali nuslysti į pagalves ar rankos linkį. Jei jauti mieguistumą, paguldyk jį arba atsigulk ant šono į paruoštą lovą.

Leisti kūdikiui miegoti ant tavęs yra gerai tol, kol esi budri. Profesinės staigios kūdikių mirties prevencijos gairės sako: jei kūdikis guli ant tavęs, jo kvėpavimo takai turi būti laisvi. Jei pradedi snausti arba tave kas nors blaško, pavyzdžiui, telefonas, kūdikį reikia guldyti ant nugaros į jo paties lovytę. Laisvi kvėpavimo takai reiškia:

• Sėdi pusiau pakelta, ne visiškai gulomis ir neįsmukusi giliai į minkštą paviršių.

• Kūdikis guli krūtine prie tavo krūtinės, galva pasukta į šoną, jo veidą matai.

• Nosis ir burna laisvos, smakras neprispaustas prie jo krūtinės, antklodė daugiausia gali dengti tik nugarą.

• Vis pasižiūri: lūpos rausvos, kvėpavimas ramus, kūno tonusas įprastas.

Ypač atidi turėtum būti pirmosiomis valandomis po gimdymo. Pagal gaires, staigių kritinių situacijų gali pasitaikyti jau tada, ypač kai naujagimis guli ant pilvo ant pirmą kartą gimdžiusios mamos krūtinės. Jei esi visiškai išsekusi arba gavai stiprių nuskausminamųjų, kviesk personalą arba perduok kūdikį partneriui.

Kad tuoj užmigsi, ne visada iš anksto pajunti. Daugelis tai supranta tik staiga krūptelėjusios. Todėl atkreipk dėmesį į šiuos ženklus:

• Nuolat žiovauji, vokai sunkėja.

• Galva svyra žemyn arba trumpam krūpteli ir pabundi.

• Tą pačią eilutę perskaitai kelis kartus arba tarsi dingsta kelios minutės.

Ir dar viena tvirta taisyklė: jei šią naktį jau kartą užsnūdai, likusią nakties dalį nežindyk nei fotelyje, nei ant sofos, o po kiekvieno maitinimo kūdikį iškart guldyk į jo lovytę. Šios smulkmenos padeda lengviau išlikti budriai per naktinį maitinimą:

• Maža šviesa vietoj visiškos tamsos: prislopintos naktinės švieselės pakanka, kad matytum kūdikio veidą. Ryški viršutinė šviesa tik visiškai išbudina visus.

• Sėdėk tiesiai: pėdos ant grindų, nesusisupk per šiltai. Keisdama pusę trumpam pasukiok pečius.

• Vanduo vietoj karšto gėrimo: vanduo sandariai uždaromame butelyje. Karštos arbatos ar kavos žindydama negerk – jei užsnūsi, kūdikiui gresia nusiplikymas.

• Kofeinas saikingai: iki 200 miligramų per dieną, maždaug du puodeliai filtruotos kavos, žindymo metu laikoma saugiu kiekiu kūdikiui. Tačiau naktį kava gali neleisti užmigti ir po to. Energiniai gėrimai žindančioms nerekomenduojami.

• Telefoną naudok tinkamai: kaip šviesą, žadintuvą ir skubiam skambučiui – taip, bet ne naršymui, kai ant tavęs miega kūdikis. Įkrovimo laidas turi būti toliau nuo lovos.

• Tylus vibruojantis žadintuvas: priglaudusi kūdikį nustatyk jį maždaug po pusvalandžio – tiek maždaug trunka vienas maitinimas, kai kūdikiui 2–3 mėnesiai. Jis primins paguldyti kūdikį, bet niekada nepakeis saugios miego vietos.

Šie triukai padeda neužmigti. Bet jei vis tiek pastebi bent vieną įspėjamąjį ženklą, paguldyk kūdikį, pažadink partnerį arba atsigulk ant šono į paruoštą lovą.

Saugiausia tavo kūdikiui miegoti jo paties lovytėje jūsų miegamajame. Visuomenės sveikatos institucijos tai rekomenduoja visus pirmuosius gyvenimo metus, o profesinės gairės dėl staigios kūdikių mirties prevencijos ypač pabrėžia pirmuosius šešis mėnesius – tuo metu staigios kūdikių mirties rizika yra didžiausia. Vien tai, kad miegate tame pačiame kambaryje, jau saugo: JAV pediatrų draugijos duomenimis, rizika sumažėja iki 50 procentų.

Trys sąvokos čia dažnai painiojamos. Room-sharing reiškia: kūdikis miega savo lovytėje jūsų kambaryje – būtent tai ir rekomenduojama. Bed-sharing arba šeimos lova reiškia, kad kūdikis ir suaugusieji dalijasi tuo pačiu miego paviršiumi. Co-sleeping vartojamas abiem reikšmėms, todėl specialistai šio žodžio dažnai vengia.

Dėl šeimos lovos rekomendacijos skiriasi. Visuomenės sveikatos institucijos mano, kad žindančioms mamoms ji tam tikromis aiškiomis sąlygomis gali būti priimtina, nes palengvina žindymą. JAV pediatrų draugija jos apskritai nerekomenduoja. Jei kūdikis maitinamas iš buteliuko, abi rekomenduoja atskirą lovytę šalia jūsų. Tau tai reiškia viena: saugiausias pasirinkimas yra pristatoma lovytė. Jei sąmoningai renkatės šeimos lovą, tai tik tada, jei netinka nė viena iš žemiau išvardytų išimčių, ir kiekvieną naktį tik su visu pasiruošimu – ne vien nenumatytam atvejui.

Kodėl buteliuku maitinamiems kūdikiams galioja kas kita? Durhamo universiteto tyrėjai stebėjo naktis: žindančios mamos savo kūdikius dažniausiai guldo lygiai, krūtinės aukštyje, toliau nuo pagalvių, ir pačios apsisuka aplink juos tarsi saugodamos. Buteliuku maitinami kūdikiai dažniau gulėdavo aukščiau, veido lygyje, kartais net tarp pagalvių. Jei bent iš dalies maitini buteliuku – ar tai būtų mišinys, ar nutrauktas pienas, – pristatoma lovytė todėl yra saugesnis pasirinkimas.

Pristatoma lovytė tvirtinama prie tavo lovos: kūdikis turi savo atskirą vietą, bet vis tiek yra ranka pasiekiamas. Štai kaip ją saugiai paruošti:

1. 1

   Sureguliuok aukštį taip, kad abu gulėjimo paviršiai būtų viename lygyje, ir tvirtai pritvirtink lovytę prie savo lovos rėmo tam skirtais diržais.

2. 2

   Plokščia ranka patikrink, kad tarp čiužinių neliktų tarpo, kuriame kūdikis galėtų įstrigti.

3. 3

   Naudok tik tinkamą originalų čiužinį be papildomo pakloto. Kol lovytė nėra tvirtai pritvirtinta, šoninis bortelis turi būti pakeltas.

4. 4

   Laikykis gamintojo nurodytos amžiaus ir svorio ribos, o vėliau kūdikį perkelk į lovytę su grotelėmis šalia savo lovos.

Perkant padeda etiketė: pristatomos lovytės turėtų atitikti Europos standartą EN 1130. Lovytė su grotelėmis, nuo kurios pats nuimi vieną šoną, nėra pristatoma lovytė. Jei jos neturi, lopšys ar kūdikio lovytė pastatyta tiesiai šalia tavo lovos taip pat yra saugi miego vieta – tada kūdikį žindymui tiesiog pasiimi iš jos.

Esant šioms išimtims nepadės net ir pats geriausias pasiruošimas. Tavo kūdikis visada miega savo lovytėje, jei:

• tu, tavo partneris ar kas nors kitas lovoje rūko arba garina elektronines cigaretes – net jei rūko tik lauke – arba jei tu rūkei nėštumo metu.

• kas nors lovoje vartojo alkoholį, net ir nedaug, arba kanapes ar kitus narkotikus. Paprasta taisyklė: vakarą, kai buvo alkoholio, kūdikis visą naktį miega savo lovytėje.

• kas nors vartoja vaistus, kurie migdo arba apsunkina pabudimą (apie tai tuoj pat).

• tavo kūdikis gimė per anksti, tai yra nesulaukus 37 pilnų nėštumo savaičių (iki 37+0), arba gimdamas svėrė mažiau nei 2 500 gramų. Rekomendacijose nenurodoma, nuo kokio amžiaus tai nebegalioja.

• tavo kūdikis maitinamas iš buteliuko.

• tavo kūdikis yra suvystytas.

• be jūsų, tėvų, lovoje yra dar kas nors, pavyzdžiui, broliai ar sesės, seneliai, auklė arba augintinis.

• paviršius minkštas: sofa, fotelis, vandens lova arba išgulėtas čiužinys.

• sergi arba esi taip išsekusi, kad beveik nebegali normaliai sureaguoti.

Vaistai: mieguistumą sukelia, pavyzdžiui, stiprūs nuskausminamieji, tokie kaip opioidai, kurių kai kurios mamos gauna po cezario pjūvio, migdomieji ir raminamieji vaistai, kai kurie antidepresantai, senesni vaistai nuo alergijos ar kelionės pykinimo, kurie kartais parduodami ir kaip nereceptinės miego priemonės; užuominų ieškok pakuotės lapelyje prie įspėjimų apie vairavimą ar budrumą. Nieko nenutrauk savavališkai. Dieną gali patarti vaistininkas arba gydytojas. Jei naktį abejoji, tą naktį kūdikis miega savo lovytėje, o rytoj pasiklausi.

O kaip dėl nuovargio? JAV pediatrų draugija tai priskiria prie stipriausių rizikos veiksnių, kai dėl nuovargio žmogui sunkiau pabusti; visuomenės sveikatos rekomendacijose kalbama apie susilpnėjusią reakciją. Skaitinės ribos nėra. Aiškūs ženklai – karščiavimas ar skrandžio ir žarnyno infekcija, pakartotinis užsnūdimas tą pačią naktį arba jei nebeprisimeni, ar paguldai kūdikį atgal. Tai tau reiškia: tokiomis naktimis po kiekvieno maitinimo kūdikis guldomas į jo lovytę, o tu ieškai pagalbos – kur jos gauti, rasi žemiau.

Pirmaisiais keturiais gyvenimo mėnesiais šeimos lova yra ypač rizikinga – net žindomiems kūdikiams ir net jei niekas nerūko. JAV pediatrų draugijos duomenimis, tada rizika būna 5–10 kartų didesnė už ir taip esamą bazinę šeimos lovos riziką. Todėl tėvai, kurie tokio amžiaus kūdikį žindo lovoje, turi ypač stengtis neužmigti. Vienai nakčiai tai reiškia:

• Planas A: žindai ten, kur tau patogu, ir lovoje taip pat. Po kiekvieno maitinimo kūdikis guldomas ant nugaros į pristatomą lovytę arba kūdikio lovytę – dar prieš tau pačiai užmiegant.

• Planas B: jei jauti, kad snūsteli, ir nebesugebi kūdikio paguldyti, tada geriau paruoštoje lovoje nei bet kur kitur. Vos pabudusi vėl paguldyk kūdikį atgal.

• Niekada: neužmik su kūdikiu ant sofos ar fotelyje – ir jokios šeimos lovos, jei tinka bent viena iš išimčių.

Pirmiausia pasitikrink, ar jums tinka bent viena iš išimčių. Jei ne, vakare saugiai paruošk šeimos lovą, kol dar aiškiai mąstai – trečią nakties niekas pagalvių jau nebestumdys. Prie kiekvieno punkto paaiškinta, kodėl tai svarbu:

• Tvirtas čiužinys: vandens lovos, išgulėti čiužiniai ir minkšti papildomi paklotai netinka, nes kūdikis į juos įsmenga, o burna ir nosis gali būti uždengtos. Storą minkštą paklotą geriau nuimti.

• Pagalvės toliau nuo kūdikio: plokščia pagalvė guli po tavo galva, o kūdikis guli gerokai žemiau, lygiai tavo krūtinės aukštyje.

• Tavo antklodė tik iki klubų: su šiltais marškinėliais ilgomis rankovėmis tau nereikės jos traukti aukštyn. Per mirtinas nelaimes tėvų lovoje kūdikio veidą ar galvą labai dažnai dengia patalynė.

• Atskiras miegmaišis: kūdikis niekada nemiega po tavo antklode ir nedėvi daugiau sluoksnių nei tu.

• Tavo pusėje: kūdikis guli šalia tavęs, niekada ne tarp dviejų suaugusiųjų, o tavo partneris žino, kad kūdikis yra lovoje. Tu guli atsisukusi į jį, o kūdikis – ant nugaros.

• Jokio tarpo, jokio krašto: kūdikis neturi nuslysti nei tarp čiužinio ir sienos, nei iškristi iš lovos. Jei lova stovi prie sienos, pristumk ją visai arti. Susukti rankšluosčiai ir pagalvės tarpams kamšyti netinka, o nešiojami lovos borteliai ir lovūgaliai su strypais gali tapti spąstais. Geriau rinktis tvirtai pritvirtintą pristatomą lovytę.

• Žindymo pagalvė lauk: pabaigus žindyti ji turi būti išimta iš lovos, nes įdubime miegantis kūdikis gali veidu įsiridenti į audinį.

• Laidai ir juostelės šalin: įkrovimo laidai ir virvelės gali smaugti kūdikį.

• Nevystyti, nieko sunkaus: suvystytas kūdikis negali nustumti patalynės nuo veido ir negali tavęs pažadinti, jei priartėji per arti. Sunkinti miegmaišiai ir antklodės niekada nėra saugūs.

• Ne per šilta, jokių gyvūnų, jokių vaikų: jokios kepurės, jokios papildomos antklodės, kambarys verčiau vėsesnis – perkaitimas laikomas rizikos veiksniu. Augintiniai ir kiti vaikai lovoje nemiega.

Atostogose ar pas senelius svetimą lovą tikrink taip pat atidžiai. Ir net jei kiekvieną naktį kūdikį visada paguldai atgal: pasiruošimas yra tavo apsauginis tinklas tai vienai nakčiai, kai viskas susiklosto kitaip.

Žindymas gulint naktį padeda mažiau keltis ir įmanomas nuo pat pradžių – taip pat pogimdyminiu laikotarpiu ir po cezario pjūvio, kai nugarai ir randui reikia mažiau įtampos. Pirmi kartai dažnai būna nerangūs, todėl geriausia pasipraktikuoti dieną:

1. 1

   Atsigulk ant šono ant lygaus, paruošto čiužinio. Plokščia pagalvė prilaiko galvą, prireikus viena gali būti už nugaros, kita – tarp kelių.

2. 2

   Apatinė tavo ranka yra virš kūdikio galvos arba po tavo pagalve, bet niekada ne po kūdikiu.

3. 3

   Paguldyk kūdikį visiškai prie savęs ant šono, pilvas prie pilvo, ausis, petys ir klubas vienoje linijoje.

4. 4

   Jo nosis turi būti tavo spenelio aukštyje, ne burna. Taip jis truputį atlošia galvą ir plačiai išsižioja.

5. 5

   Tada viršutine ranka pritrauki jį arčiau už nugaros, užuot pati linkusi prie kūdikio.

6. 6

   Jei krūtis spaudžia jo nosį, pritrauk jo užpakaliuką arčiau savęs – tada galva šiek tiek atsiloš ir nosis atsivers.

7. 7

   Antrai pusei paimk kūdikį į rankas, apsiversk kartu su juo ir iš naujo priglausk.

8. 8

   Baigdama įkišk mažąjį pirštą į jo burnos kampą tarp žandikaulių. Taip atsileidžia vakuumas ir nereikia traukti už spenelio.

Štai kaip gulėti, jei vis dėlto užsnūstum: kūdikis guli ant nugaros, lygiai krūtinės aukštyje, žemiau pagalvių, tu esi atsisukusi į jį, keliai sulenkti, ranka virš jo galvos. Tokią padėtį, vadinamą „Cuddle Curl“, Durhamo tyrėjai ne kartą stebėjo pas žindančias mamas. Tai nėra leidimas miegoti kartu, bet paaiškina taisyklę „krūtinės aukštyje, toliau nuo pagalvių“.

Po cezario pjūvio galioja štai kas: kol gauni migdančių nuskausminamųjų, negalima užmigti lovoje kartu su kūdikiu. Po žindymo kviesk personalą, kad kūdikį paguldytų atgal į lovytę, ir pasiteirauk, kuris vaistas kelia mieguistumą.

„Paguldyk atgal į jo lovytę“ skamba paprastai – dažnai sunkiausia būna būtent paguldyti kūdikį po žindymo. Šie veiksmai padeda, kad jis miegotų toliau:

1. 1

   Pasiruošk iš anksto: pakeisk sauskelnes prieš žindymą arba keisdama pusę, ne po jo, o miegmaišį užvilk iš anksto. Šildyklę, kuria sušildei lovytę, prieš guldydama išimk.

2. 2

   Palauk, kol giliai įmigs: kvėpavimas tolygus, veidas atpalaiduotas, pakelta rankytė laisvai nukrinta atgal.

3. 3

   Švelniai atjunk: mažasis pirštas į burnos kampą, kol susilpnės traukimas.

4. 4

   Pastumk, o ne kelk: gulėdama pastumk kūdikį į pritvirtintą pristatomą lovytę. Jei reikia jį nešti, pirmiausia paguldyk užpakaliuką ir kojas, tada nugarą ir galvą.

5. 5

   Dar trumpam palaikyk ranką: delną akimirkai palik plokščiai ant jo pilvuko. Šviesa lieka prislopinta, nekalbi arba kalbi tik labai tyliai.

Ar prieš tai reikia leisti atsiraugti? Nebūtinai. Žindomi kūdikiai dažnai prisiryja nedaug oro, kai kuriems nereikia atsiraugti visai. Jei kūdikis atrodo patenkintas, gali guldyti ir be to – gulėdamas ant nugaros jis dėl to neužsprings.

Čiulptukas guldyti miegoti yra leidžiamas ir net mažina staigios kūdikių mirties riziką. Žindomam kūdikiui su juo palauk, kol žindymas jau bus gerai įsitvirtinęs – pagal profesines gaires, praėjus pirmosioms 2–3 gyvenimo savaitėms. Jei jis iškrinta, iš naujo jo nekišk, ir jis niekada neturi būti pritvirtintas prie juostelės.

O jeigu jis iškart vėl pabunda? Padėk ranką ant pilvuko, tyliai niūniuok, trumpai palauk. Jei ir toliau verkia, trumpam pakelk ir bandyk dar kartą. Jei alkanas, vėl priglausk prie krūties. Nėra nustatyto bandymų skaičiaus, yra tik tavo budrumo riba: jei akys merkiasi, perima partneris, arba žindai gulėdama ant šono paruoštoje lovoje ir, vos pabudusi, vėl paguldai kūdikį atgal.

Ar tavo kūdikis naktį miega tik ant tavęs arba prie krūties? Pirmaisiais mėnesiais tai dažna ir nereiškia klaidos. Vis tiek vis iš naujo pratink jį būti paguldytą – ir dienos miegeliams.

Taip, taip gali nutikti, nors tai reta. Specialistai tai vadina užgulimu. Be jo, tėvų lovoje būna dar dvi tipiškos nelaimės: pagalvė ar antklodė užslenka kūdikiui ant veido arba jis įstringa tarp čiužinio ir sienos.

Rizika smarkiai išauga dėl visko, kas apsunkina tavo pabudimą, ir dėl minkštų paviršių – būtent todėl šie punktai ir yra išimčių sąraše.

Kad būtų lengviau suprasti mastą: pavyzdžiui, Vokietijoje pagal oficialią statistiką 2022 m. nuo staigios kūdikių mirties mirė 91 kūdikis, maždaug 1 iš 10 000 – prieš dvidešimt metų rodiklis buvo apie penkis kartus didesnis, taip pat dėl švietimo apie saugų miegą. Taigi šiame straipsnyje minimi skaičiai rodo, kiek stipriai retą riziką galima padidinti arba sumažinti.

Taip nutiko: užmigai žindydama, staiga pabudai, o kūdikis guli šalia tavęs arba ant tavęs. Giliai įkvėpk ir atlik šiuos veiksmus būtent tokia tvarka:

1. 1

   Patikrink, bet tik geroje šviesoje: įjunk telefono žibintuvėlį arba šviesą. Ar veidas laisvas? Ar kūdikis kvėpuoja? Ar lūpos ir liežuvis rausvi? Esant tamsesnei odai, melsvumą geriausia matyti būtent ten. Ar jis reaguoja į prisilietimą?

2. 2

   Jei kas nors ne taip: iškart skambink 112. Jei nekvėpuoja normaliai, yra suglebęs, melsvas ar pilkas arba jo beveik nepavyksta pažadinti, skambink pagalbos numeriu. Įjunk garsiakalbį, padėk kūdikį ant kieto paviršiaus, geriausia ant grindų, ir nenutrauk skambučio: dispečeris tau žingsnis po žingsnio sakys, ką daryti, kol atvyks pagalba.

3. 3

   Jei viskas normalu: paguldyk jį ant nugaros į jo lovytę, net jei dabar ramiai miega.

4. 4

   Tik tada pasirūpink savimi: atsigerti, vėl atsigulti ir kitam vakarui susidaryti planą.

Koks kvėpavimas yra normalus? Maži kūdikiai miegodami dažnai kvėpuoja netolygiai. 5–10 sekundžių pauzės, po kurių jis pats vėl kvėpuoja toliau ir nepasikeičia jo spalva, yra normalios. Norėdama patikrinti, padėk ranką ant pilvuko žemiau šonkaulių ir pajusk, ar jis kyla ir leidžiasi. Tačiau kvėpavimo pauzė, trunkanti ilgiau nei 20 sekundžių, ramybės būsenoje nuolat daugiau nei 60 įkvėpimų per minutę, stenėjimas su kiekvienu įkvėpimu arba įtraukiami tarpšonkauliai – tai jau situacija skambinti 112.

Ar kūdikis trumpam buvo pamėlęs, papilkėjęs, labai išbalęs ar suglebęs, arba nekvėpavo – o dabar vėl atrodo visiškai normaliai? Vis tiek parodyk jį gydytojui nedelsiant – naktį paskambink trumpuoju numeriu 113 arba vyk į ligoninę. Jei per kelias minutes jis visiškai neatsigauna, skambink 112.

Priekaištai dabar tau nepadės. Specialistai žino, kad tėvai naktį maitindami dažnai užmiega, todėl taip ir formuluoja rekomendacijas. Vis dėlto šį išgąstį priimk rimtai: jis parodo, kur tavo naktys gali tapti saugesnės. Daug ramybės tokioms akimirkoms suteikia pirmosios pagalbos kūdikiams kursai, pavyzdžiui, organizuojami pagalbos tarnybų ar šeimos centrų.

Priglausti prie krūties gali tik tu. Visa kita gali daryti dviese – taip, nepaisant naktinio žindymo, abu gausite daugiau miego. Geriausia dieną susitarti, kas naktį ką perima – ne tada, kai abu jau pusiau miegate.

• Atnešti ir paguldyti atgal: partneris paima kūdikį iš pristatomos lovytės, pakeičia sauskelnes ir paduoda tau. Po maitinimo, jei reikia, padeda atsiraugti ir vėl paguldo ant nugaros.

• Viena tvirta taisyklė: tas, kuris pabunda ir pamato kūdikį didelėje lovoje arba pastebi, kad kitam merkiasi akys, paguldo jį atgal – be jokių diskusijų.

• Tos pačios taisyklės abiem: blaivumas, jokio rūkymo, jokių migdančių vaistų – ir jokių snaudulių su kūdikiu ant sofos.

Taip gali atrodyti naktis pamainomis: po vakarinio maitinimo tu iškart eini miegoti. Partneris iki kito maitinimo perima viską, išskyrus patį priglaudimą prie krūties, ir atneša tau kūdikį tik tada, kai jis tikrai alkanas. Jei jam ryte anksti į darbą, darbo dienomis tegu lieka ši vakarinė pamaina, o savaitgalį prisideda ir rytinė.

Nutrauktas pienas iš buteliuko: partneris retkarčiais gali perimti vieną naktinį maitinimą su nutrauktu pienu. Geriausia tai daryti tada, kai tu ir kūdikis jau tvirtai jaučiatės žindydami. Jei vieną maitinimą praleidi, krūtys neturėtų nemaloniai persipildyti: trumpai nusitrauk ranka arba pientraukiu, kitaip gali susidaryti pieno sąstovis.

Jei vienam iš jūsų reikia atsitraukti ir atsigriebti miego, tegul į kitą kambarį eina partneris – ne tu su kūdikiu ant sofos. Ir šis etapas baigsis: po šešto mėnesio daug gerai augančių kūdikių jau gali ilgiau išbūti be maisto.

Galbūt augini viena, tavo partneris dirba naktimis, o šeima gyvena toli. Tada patarimas „priimk bet kokią pagalbą“ mažai kuo padeda. Štai kur gali kreiptis pati:

• Priežiūra po gimdymo: per pirmąsias tris darbo dienas po išrašymo tave ir kūdikį namie aplankys šeimos gydytojas arba slaugytoja ar akušerė iš jūsų poliklinikos; vėliau, jei norėsi papildomos pagalbos, gali pasikviesti privačią akušerę – tai apmokama atskirai. Kaip ją rasti, pasiteirauk savo poliklinikoje.

• Žindymo konsultacija: nemokamai pataria poliklinikos slaugytoja ar akušerė ir gimdymo skyrių žindymo konsultacijos; padeda ir savanoriškos žindymo paramos grupės bei sertifikuotos laktacijos konsultantės (lalak.lt).

• Pagalba namuose: jei po gimdymo nėra kam perimti namų ruošos, iš anksto susitark su artimaisiais arba apmokama pagalba – valstybinis draudimas tokios pagalbos paprastai neapmoka.

• Parama šeimai: pasiteirauk savo poliklinikoje arba savivaldybės socialinėje tarnyboje, kokia pagalba šeimoms prieinama vietoje. Kai kuriose savivaldybėse yra ir rizikos grupių šeimoms skirti apsilankymai namie.

• Pokalbiui: Tėvų liniją pasieksi nemokamai ir anonimiškai numeriu 0 800 900 12, darbo dienomis 9–13 ir 17–21 val. Jei naktį nebegali, kreipkis į krizių liniją suaugusiems 116 123, visą parą.

Tavo nakties planas, kai esi viena: pristatoma lovytė arba lopšys tiesiai prie tavo lovos, vakare viską pasiruošk – vandens butelį, sauskelnes, naktinę švieselę – ir dieną atsigulk pailsėti vos tik kūdikis užmiega savo lovytėje. Namų ruoša gali palaukti.

O jei išsekimas pereina į pyktį ar neviltį: paguldyk kūdikį ant nugaros į jo lovytę, trumpam išeik iš kambario, giliai įkvėpk ir kam nors paskambink. Trumpam saugiai paguldyti verkiantį kūdikį yra visiškai gerai. Niekada jo nepurtyk, net trumpai – tai gali būti pavojinga gyvybei.

Taip. Žindymas mažina staigios kūdikių mirties riziką, ir kuo ilgiau tavo kūdikis gauna motinos pieno, tuo didesnė apsauga. Jau bent du žindymo mėnesiai riziką maždaug sumažina perpus, net jei nežindai vien tik krūtimi. Net ir dažnas prabudinėjimas turi gerąją pusę: žindomi kūdikiai naktį pabunda lengviau ir dažniau, o tai laikoma viena iš priežasčių, kodėl žindymas saugo.

Jei primaitini arba naktį kartais duodi buteliuką, galioja tas pats: saugaus miego taisyklės saugo kiekvieną kūdikį, nesvarbu, kaip jis pasisotina.

Nuo 6 iki 12 mėnesių kūdikis tampa judresnis: dar atidžiau pasirūpink, kad jis negalėtų iškristi iš lovos. Ir tuo metu kūdikis vidutiniškai vis dar pabunda maždaug kartą per naktį, o daug žindomų kūdikių – pavalgyti. Tai normalu ir nėra priežastis nujunkyti.