Pilna sauskelnė naktį: keisti ar ne?

Tai, kad kūdikis miegodamas prikakoja į sauskelnes, nereiškia, jog kažkas negerai. Greičiau tai logiška pasekmė to, kaip veikia jaunas virškinimo traktas. Susideda trys dalykai:

• Valgymas sujudina žarnyną. Vos tik prisipildo skrandis, suaktyvėja visas virškinimo traktas ir toliau stumia tai, kas jau yra žarnyne. Specialistai tai vadina gastrocoliniu refleksu. Mažiems kūdikiams jį ypač lengva pastebėti: daugelis tuštinasi valgydami arba netrukus po to – visai nesvarbu, ar tai trečia popiet, ar trečia nakties.

• Naktis – irgi valgymo metas. Žindomi kūdikiai pirmosiomis savaitėmis dažniausiai valgo 8–12 kartų per 24 valandas, mišinuku maitinami – apie 6–10 kartų. Nemaža dalis šių maitinimų tenka nakčiai, o kiekvienas jų gali sužadinti šį refleksą.

• Vidinis laikrodis dar nesusireguliavęs. Aiškesnis dienos ir nakties ritmas kūdikiams paprastai susiformuoja tik apie 2–3 mėnesį. Iki tol tavo kūdikio kūnas tiesiog dar „nežino“, kad naktį turėtų būti ramybė – ir žarnynas taip pat.

Prie to prisideda ir tai, kas patenka iš krūties ar buteliuko. Motinos pieno išmatos būna minkštos ar skystos, kartais beveik vandeningos, garstyčių geltonumo, dažnai su mažais grūdeliais – ir pirmosiomis savaitėmis jų būna ypač dažnai. Kūdikiai, gaunantys mišinį, paprastai tuštinasi kietesnėmis, labiau gelsvai rudomis išmatomis, o pilna sauskelnė pasitaiko rečiau. Mišriai maitinami kūdikiai yra kažkur per vidurį. Todėl gali būti, kad žindomas kūdikis naktį prikakoja beveik po kiekvieno maitinimo, o mišinuku maitinamas per visą naktį tik sušlapina sauskelnes. Abu variantai normalūs.

Beje, ne kiekvienas stenėjimas lovytėje reiškia, kad kūdikis ką tik tuštinasi. Vieni kūdikiai stanginasi ištisas minutes, kol kas nors įvyksta, kitiems viskas baigiasi keliais bezdukais. Kas už to slypi, perskaitysi žemiau.

Pirmiausia – gera žinia: etapas, kai beveik kiekvienas naktinis maitinimas baigiasi pilna sauskelne, praeina. Kaip greitai – labai priklauso nuo maitinimo ir nuo tavo kūdikio.

• Pirmos šešios savaitės: tai metas, kai pilnų sauskelnių būna daugiausia. Žindomi kūdikiai dažniausiai tuštinasi 3 ar daugiau kartų per dieną, kai kurie – 10 ir daugiau kartų, neretai beveik po kiekvieno maitinimo. Mišinuku maitinami kūdikiai šiuo laikotarpiu paprastai tuštinasi apie 1–4 kartus per dieną, vidutiniškai apie 2 kartus. Šlapių sauskelnių nuo penktos gyvenimo dienos turėtų būti bent 6 sunkios per dieną; vėliau jų gali būti mažiau, bet jos būna pilnesnės. Šiuo laikotarpiu svarbus gali būti kaip tik priešingas ženklas: jei mažas žindomas kūdikis tuštinasi tik retkarčiais, tai gali reikšti, kad jis gauna per mažai pieno. Tokiu atveju verta paskambinti į savo polikliniką – šeimos ar vaikų ligų gydytojui arba slaugytojai.

• Nuo maždaug šešių savaičių: daugeliui žindomų kūdikių tuštinimasis tampa gerokai retesnis. Vieni vis dar tuštinasi 1–2 kartus per dieną, kiti – kas kelias dienas, pavieniai – tik kartą per savaitę. Kol išmatos minkštos, kūdikis gerai geria, turi pakankamai šlapių sauskelnių ir priauga svorio, tai normalu. Mišinuku maitinami kūdikiai dažniausiai tuštinasi 1–2 kartus per dieną arba kas antrą dieną; ilgesnės pertraukos jiems rečiau būna normalios.

• Pradėjus papildomą maistą: papildomą maistą rekomenduojama pradėti ne anksčiau kaip penkto mėnesio pradžioje ir ne vėliau kaip septinto mėnesio pradžioje – taigi ne anksčiau, nei kūdikiui sueina 4 mėnesiai, ir ne vėliau, nei jam sueina 6 mėnesiai. Pradėjus tyreles ar pirmus minkštus gabalėlius, išmatos tampa kietesnės, tamsesnės ir stipriau kvepia. Tuomet dažnai būna apie 1–2 tuštinimusis per dieną, kartais tik vienas kas dvi dienas.

• Antrąjį pusmetį: daugelis kūdikių jau miega ilgesnėmis atkarpomis, o naktinių maitinimų mažėja. Kai naktį geriama rečiau, žarnynas irgi suaktyvėja rečiau. Naktinės „kakio sauskelnės“ daugeliui kūdikių tampa išimtimi – nors kai kuriems tai nutinka vėliau, ir tai taip pat nėra priežastis nerimauti.

Kartais kelias savaites viskas būna ramu, o tada sauskelnė staiga vėl pilna kiekvieną naktį. Dažniausiai tam yra visai nepavojinga priežastis:

• Infekcija. Sergant žarnyno infekcija išmatos tampa skystesnės ir dažnesnės, ir tai nesiderina prie laikrodžio.

• Nauji produktai. Su kiekvienu nauju tyrelių ingredientu virškinimas turi persitvarkyti. Dėl to gali keistis išmatų spalva, konsistencija ir ritmas.

• Tavo kūdikis dabar geria daugiau. Būna etapų, kai kūdikiai kelias dienas nori gerti gerokai dažniau nei įprastai, dažnai ir naktį. Daugiau maitinimų reiškia daugiau dirgiklių žarnynui.

• Vaistai. Antibiotikai kaip šalutinį poveikį gali sukelti viduriavimą. Po gydymo antibiotikais kartais atsiranda ir mieliagrybių sukeltas bėrimas sauskelnių srityje.

Dygstant dantims tai kaip paaiškinimas nelabai tinka. Tyrimai rodo nebent šiek tiek pakilusią temperatūrą ir kartais kiek minkštesnes išmatas, bet ne tikrą karščiavimą ir ne tikrą viduriavimą. Jei dantų dygimo laikotarpiu tavo kūdikio išmatos tampa aiškiai dažnesnės ir skystesnės, dažniausiai priežastis kita – pavyzdžiui, infekcija ar naujas tyrelių ingredientas. Kaip atskirti viduriavimą nuo normalių, minkštų kūdikio išmatų, rašome žemiau.

Jei nori suprasti, ar šiose „sauskelnių naktyse“ yra koks nors dėsningumas, padeda pažvelgti atgal. Kelias naktis pažymėk kiekvieną sauskelnę Moonsleep – keliais bakstelėjimais kaip šlapią, su išmatomis arba mišrią, geriausia jau tada, kai kūdikis vėl guli, ir pritemdytu ekranu. Ryte laiko juostoje matysi, kada kas buvo: ar išmatos dažniausiai pasirodo valgymo metu, kiek vėliau po jo, o gal jau beveik nebe. Būtent to ir reikia, kad rastum jums geriausią sauskelnių keitimo momentą.

Daugelį tėvų naktį pažadina ne kvapas, o garsai. Kūdikis stanginasi, stenėja, parausta, pritraukia kojytes, gal net pravirksta – o galiausiai pasirodo visiškai normalios, minkštos išmatos. Arba nepasidaro nieko, tik išeina dujos.

Specialistai tam turi pavadinimą: kūdikių dischezija. Taip vadinami kūdikiai iki 9 mėnesių, kurie prieš pasituštindami bent 10 minučių stanginasi ir verkia, nors jų išmatos minkštos, o šiaip jie yra sveiki. Paaiškinimas stebėtinai paprastas: kad pasituštintų, kūdikis turi tuo pačiu metu padidinti spaudimą pilve ir atpalaiduoti sfinkterį. Šio derinio jis dar tik mokosi, ir tam reikia laiko.

Gydyti to nereikia – per mėnesius tai savaime pagerėja. Specialistai nerekomenduoja žvakučių, laisvinamųjų ar išangės dirginimo termometru: nuo stanginimosi ir verksmo tai nepadeda, o tavo kūdikis turi pats išmokti šį derinį. Ką gali daryti: palaikyti, nuraminti ir palaukti. O jei po to jis vėl užmigo, bent jau žinosi, kad verta pažvelgti į sauskelnes.

Svarbu tik atskirti kelis dalykus. Kietos, trupėjančios išmatos ar maži „avių spirgučiai“ mažiems kūdikiams yra neįprasti. Tai labiau panašu į vidurių užkietėjimą, ir apie tai reikėtų pasikalbėti su pediatru. O kriuksėjimas stanginantis yra kas kita nei kriuksėjimas kvėpuojant: jei kūdikis stenėja ar kriuksi su kiekvienu įkvėpimu, kvėpuoja labai greitai (ramybės būsenoje visą minutę suskaičiavus: iki 2 mėnesių – daugiau kaip 60 įkvėpimų, vėliau iki pirmojo gimtadienio – daugiau kaip 50), įkvepiant tarp šonkaulių ar po jais įtraukiama oda, arba lūpos ar oda tampa melsvai pilkos, jam gali trūkti oro. Tada iš karto skambink 112.

Trumpi, mažesni nei 10 sekundžių kvėpavimo sustojimai miego metu naujagimiams yra normalūs. Ir dar vienas priešingas vaizdas, palyginti su nepavojingu stanginimusi: jei kūdikis staiga ima smarkiai, priepuoliais rėkti ir traukia kojytes, tarp priepuolių atrodo išblyškęs ir vangus, o tai kartojasi maždaug kas 15–20 minučių – dažnai su vėmimu, vėliau ir su kruvinomis gleivingomis išmatomis, – priežastis gali būti žarnų invaginacija. Ji ypač dažna nuo antrojo gyvenimo pusmečio. Ir tada – nedelsiant į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių arba skambink 112.

Pažvelgus į rekomendacijas dėl sauskelnių keitimo naktį, iš pirmo žvilgsnio jos lyg ir prieštarauja viena kitai. Jungtinės Karalystės NHS pataria kūdikį naktį perrengti tik tada, kai to tikrai reikia, ir tuo metu laikyti pritemdytą šviesą bei kalbėti tyliai. O viena pediatrų profesinė organizacija pabrėžia, kad sauskelnių keitimas naktį apsaugo užpakaliuką nuo iššutimo.

Ši organizacija remiasi stebimuoju tyrimu, kuriame dalyvavo apie 1 800 kūdikių iš Kinijos, JAV ir Vokietijos: Vokietijoje naktinė sauskelnė vidutiniškai buvo paliekama apie 8,5 valandos, Kinijoje – apie 6 valandas, ir būtent Vokietijos kūdikiams iššutęs užpakaliukas pasitaikė dažniausiai. Tiesa, Kinijos tėvai odą valė kruopščiau ir intensyviau prižiūrėjo, tad ilga naktis veikiausiai nėra vienintelė priežastis. Pats mechanizmas gerai žinomas: kai sauskelnėse susimaišo šlapimas ir išmatos, susidaro amoniakas, oda praranda savo lengvai rūgštinę apsaugą, o virškinimo fermentai išmatose ją dar stipriau dirgina. Štai kodėl tikroji problema yra išmatos, o vien šlapimas gerai sugeriančioje sauskelnėje – gerokai mažesnė.

Abi rekomendacijos puikiai dera, jei rimtai priimame žodį „reikia“. Keisti reikia tada, kai odai tenka ką nors pakęsti, o ne kaskart, kai į sauskelnes patenka keli lašai. Iš to kyla paprasta taisyklė:

• Sauskelnėse yra išmatų: keisk vos tik tai pastebi, net jei kūdikis ką tik vėl užmigo. Išmatos dirgina odą, ir kuo ilgiau jos lieka, tuo labiau.

• Tik šlapia, oda sveika, niekas nepratekėjo: leisk miegoti. Gerai prigludusi vienkartinė sauskelnė sulaiko šlapimą sugeriamajame sluoksnyje, todėl oda iš esmės lieka sausa. Keisi per kitą pabudimą arba kitą maitinimą.

• Šlapia, o užpakaliukas jau paraudęs: keisk per kiekvieną pabudimą ir prieš miegą patepk apsauginiu kremu. Kol oda sudirgusi, naktį atsiperka kiekvienas papildomas pakeitimas.

• Medžiaginės sauskelnės: jos ilgiau laiko drėgmę prie odos nei vienkartinės. Todėl keisk per kiekvieną naktinį maitinimą arba nakčiai naudok papildomą labai sugeriantį įdėklą.

• Sauskelnė pratekėjo, smėlinukas ar miegmaišis šlapi: visada keisk, kartu ir drabužius. Šlapi daiktai vėsina ir dirgina odą.

• Tavo kūdikis pabunda ir atrodo nepatenkintas, nors sotus: verta trumpai pažvelgti į sauskelnes. Vieniems kūdikiams pilna sauskelnė trukdo, kiti jose ramiausiai miega toliau.

Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis šis klausimas ir taip kyla rečiau. Kol kūdikis dar nepasiekė savo gimimo svorio, tarp dviejų maitinimų naktį neturėtų praeiti daugiau kaip apie 4 valandos. Vadinasi, tu ir taip reguliariai keliesi, o sauskelnių keitimą susieji su maitinimu. Kai kūdikis gerai priauga svorio, jis naktį gali miegoti ilgiau, ir vien šlapia sauskelnė tada nėra priežastis jį žadinti. Kiek tos atkarpos trunka, labai skiriasi: pirmosiomis savaitėmis normalūs trumpi kelių valandų tarpai, vėliau daugumai kūdikių jie pamažu ilgėja – savu tempu.

O kaip tamsoje suprasti, kas vyksta? Dažnai išduoda nosis. Be to, daug vienkartinių sauskelnių turi drėgmės indikatorių – juostelę, kuri pakeičia spalvą, kai sauskelnė sušlampa, – tačiau ji parodo tik tai, kad sauskelnė šlapia, o ne kiek. Užtenka trumpo žvilgsnio prie silpnos šviesos. Dažnai net nereikia sauskelnių atsegti: vienu pirštu šiek tiek atitrauk kojytės kraštelį ties šlaunimi ir pažvelk vidun. Tau nereikia gulėti budriai ir klausytis: užtenka patikrinti tada, kai vis tiek jau esi pabudusi(-ęs).

Dauguma naktinių sauskelnių keitimų susiję su maitinimu. Lieka klausimas – kokia tvarka. Sveikatos institucijos rekomenduoja sauskelnes dažniau keisti po maitinimo, nes ypač maži kūdikiai dažnai prikakoja valgydami – nebent jos jau prieš tai labai pilnos. Jei pakeisi prieš maitinimą, dažnai teks keisti du kartus.

Tačiau po maitinimo kūdikis dažniausiai jau būna mieguistas, ir sauskelnių keitimas gali jį vėl išbudinti. Todėl verta išbandyti kelis variantus:

• Keisti per pertrauką: jei žindai iš abiejų pusių, keisk sauskelnes tada, kai kūdikis pats paleidžia pirmą krūtį – nenutrauk viduryje. Maitinant iš buteliuko tinka pertrauka atsirūgti. Išmatos, kurias sužadino maitinimas, dažnai tuo metu jau būna pasirodžiusios, o antroji maitinimo pusė po to vėl užmigdo. Labai mieguistiems naujagimiams tai turi dar vieną pliusą: sauskelnių keitimas yra patikrintas, švelnus būdas pažadinti kūdikį tiek, kad jis pavalgytų ir iš antros krūties.

• Keisti po to: tai tinka, jei po maitinimo tavo kūdikis ir taip dar kurį laiką būna prabudęs arba jei išmatos dažniausiai pasirodo tik pačioje pabaigoje. Palauk, kol jis baigs, ir tada ramiai pakeisk.

• Keisti prieš tai: tai ypač tinka kūdikiams, kurie valgydami tuštinasi retai, ir dažnai vyresniems kūdikiams. Po maitinimo tada jie gali iškart miegoti toliau.

Po kelių naktų paprastai jau žinai, koks „tipas“ yra tavo kūdikis. Jei dėsningumas pasikeičia, tiesiog prisitaikai ir tu. Čia nėra vieno teisingo ar neteisingo būdo – yra tik tai, kas veikia jūsų šeimai.

Jei esate dviese, verta pasidalyti darbus: tas, kuris nežindo, perima sauskelnių keitimą – prieš maitinimą, per pertrauką arba po jo. Žindantis žmogus tuo metu gali likti gulėti arba bent jau atsigerti vandens, o ypač pirmosiomis savaitėmis, kai naktimis daug visko vyksta, kiekviena sutaupyta budrumo minutė daro skirtumą.

Naktinis sauskelnių keitimas neturi virsti išvyka į dienos režimą. Tikslas – švaru, sausa, atgal į lovą, ir kuo mažiau dirgiklių. Štai kaip tai padaryti:

1. 1

   Vietą pasiruošk jau vakare. Viską, ko naktį prireiks, pasidėk ranka pasiekiamoje vietoje (sąrašas tuoj bus). Kas naktį dar traukioja stalčius ar ieško kremo, po to būna labiau išsibudinęs nei pats kūdikis.

2. 2

   Pasirink saugiausią vietą. Ant vystymo stalo viena ranka visada lieka ant kūdikio, nes kritimai nuo vystymo stalo pirmaisiais metais yra dažna nelaimių priežastis. Jei naktį esi labai mieguista(-as), saugiausias pasirinkimas – vystymo paklotas ant grindų: iš ten kūdikis nenukris. Jei ko nors trūksta, pasiimk kūdikį su savimi arba trumpam paguldyk jį ant grindų – vieno ant vystymo stalo nepalik niekada, net kelioms sekundėms.

3. 3

   Jei dar „vyksta procesas“, trumpai palauk. Jei girdi, kad kūdikis vis dar stanginasi, duok jam minutę ar dvi. Kitaip tuoj pat teks keisti dar kartą.

4. 4

   Šviesa – kiek įmanoma silpnesnė. Ne lubų lempa, o mažas naktinis šviestuvas, tik tiek ryškus, kad saugiai matytum, ką darai. Keičiant sauskelnes telefono ekranas lieka išjungtas.

5. 5

   Būk tyli(-us). Kalbėk kuo mažiau, o jei kalbi – beveik pašnibždomis. Jokio žaidinimo, kutenimo ar ilgo švietimo į veidą – naktį sauskelnių keitimas yra rutina, ne užsiėmimas.

6. 6

   Išlaikyk šilumą. Miegmaišį atsek tik apatinėje dalyje – daugelis modelių turi užtrauktuką, kurį galima atitraukti iš apačios, – tada viršutinė kūno dalis lieka uždengta. Trumpai sušildyk savo rankas ir naudok drungną vandenį arba servetėles, kurias akimirką pašildei rankoje. Šaltas rankšluostukas ant užpakaliuko dažnai pažadina patikimiau nei bet kokia šviesa.

7. 7

   Nuvalyk. Jei sauskelnėse yra išmatų, pirmiausia švaria priekine senų sauskelnių dalimi nuimk didžiąją dalį, tada nuvalyk vandeniu ir minkšta šluoste. Mergaitėms visada valyk iš priekio į galą, berniukams neatitrauk apyvarpės. Nepamiršk odos raukšlių kirkšnyse ir ties užpakaliuku. Po to trumpai nusišluostyk rankas švaria šluoste, prieš liesdama(-as) švarias sauskelnes, smėlinuką ir miegmaišį.

8. 8

   Sausink tapšnodama(-as), ne trindama(-as). Drėgmė, uždaryta po švariomis sauskelnėmis, dirgina odą. Todėl ypač raukšles švelniai, bet kruopščiai nusausink.

9. 9

   Jei reikia, patepk kremu. Jei oda jautri, užtenka plono apsauginio kremo sluoksnio, o jei užpakaliukas iššutęs – tepk storą cinko pastos sluoksnį.

10. 10

    Švarias sauskelnes uždėk gerai. Jos turi priglusti saugiai ir sandariai, bet neveržti. Kraštelius ties kojytėmis išversk į išorę. Kol dar yra virkštelės liekana, sauskelnės turi užsisegti žemiau bambos, kad ji liktų sausa.

11. 11

    Atgal į lovą. Užsek miegmaišį, paguldyk kūdikį ant nugaros į jo paties lovytę. Jei jis nuo to prabunda, duok jam akimirką vėl „susigaudyti“ lovytėje; rami ranka ant pilvuko arba likusi maitinimo dalis dažnai padeda vėl užmigti.

12. 12

    Nusiplauk rankas. Po „kakio“ sauskelnės – kruopščiai su muilu, net ir vidury nakties, bet tik tada, kai kūdikis jau saugiai guli savo lovytėje, niekada ne tada, kai dar laukia ant vystymo stalo.

O štai kas turėtų būti tavo naktinėje „stotelėje“:

• tinkamo dydžio sauskelnės, viena jų jau išlankstyta

• minkšti rankšluostukai ar medvilninės šluostės ir termosas su drungnu vandeniu – tai švelniausia odai. Vakare įpilk tik drungno vandens, ne karšto: geras termosas temperatūrą išlaiko valandų valandas, tad trečią nakties vanduo dar gali būti per karštas. Naktį pirmiausia įpilk truputį į mažą dubenėlį ir patikrink vidine riešo puse, niekada nepilk tiesiai iš termoso ant kūdikio. Termosas stovi kūdikiui nepasiekiamoje vietoje ir kiekvieną vakarą pripildomas šviežiai.

• jei naktį mieliau naudoji drėgnas servetėles: rinkis be kvapiklių ir alkoholio

• kremas nuo iššutimų, pavyzdžiui, su cinko oksidu

• švarus smėlinukas ir atsarginis miegmaišis

• atsarginė paklodė su guma

• maišelis arba kibirėlis su dangčiu pilnoms sauskelnėms – plastikinius maišelius, kremo tūbeles ir naktinio šviestuvo laidą visada laikyk kūdikiui nepasiekiamoje vietoje ir niekada ne lovytėje ar prie jos

• mažas naktinis šviestuvas

Kiekviena šeima ją pažįsta: sauskelnes, kurios nebesulaiko. Skystos motinos pieno išmatos stebėtinai gerai randa kelią, dažniausiai – aukštyn per nugarą. Naktį tai ypač vargina, bet šiek tiek pasiruošus tai nėra drama.

• Paklok lovą dviem sluoksniais. Paklodė su guma, ant jos – neperšlampamas čiužinio užtiesalas, ant viršaus – dar viena paklodė su guma. Jei kas nors nuteka, nuimi tik viršutinį sluoksnį ir iškart turi sausą lovą. Svarbu: visi sluoksniai turi būti gerai įtempti, niekas neturi laisvai gulėti ar susiraukšlėti.

• Smėlinuką nurenk žemyn. Daugelis smėlinukų turi persidengiančias pečių dalis. Jas galima plačiai praplėsti, kad smėlinuką nuvilktum per pečius žemyn, o ne per galvą. Taip viskas, kas atsidūrė smėlinuke, lieka toli nuo plaukų ir veido.

• Turėk po ranka atsarginį miegmaišį. Pirmaisiais mėnesiais du kaitaliojami miegmaišiai yra tikras išsigelbėjimas, nes vienas beveik garantuotai kaip tik bus skalbime.

• Jei išmatų daug, geriau nuplauk. Po tekančiu drungnu vandeniu dažnai būna greičiau ir švelniau nei su krūva servetėlių. Temperatūrą prieš tai patikrink ant riešo ir laikyk ranką srovėje, nes kai kurie čiaupai vandenį „įkaitina“ vėliau. Kita ranka tuo metu saugiai laikyk kūdikį. Po to gerai nusausink ir šiltai aprenk.

Jei sauskelnė nuolat prateka, retai kaltas vien tik atsitiktinumas. Pirmiausia patikrink, kaip ji uždėta: sauskelnė turi sandariai priglusti aplinkui, krašteliai ties kojytėmis turi būti į išorę, o berniukams varputė turi būti nukreipta žemyn, kitaip pratekės viršuje. Jei tavo kūdikio svoris jau ties viršutine ant pakuotės nurodyta riba, kitas dydis dažnai sugeria daugiau – jei tik vis dar sandariai užsisega ties kojomis ir pilvuku. Specialios naktinės sauskelnės gali padėti, jei naktį susikaupia daug šlapimo. Medžiaginėse sauskelnėse tą pačią funkciją atlieka papildomas labai sugeriantis įdėklas.

Kadangi naktį sauskelnės dažnai lieka ilgiau nei dieną, verta atidžiau pasižiūrėti į odą. Iššutęs užpakaliukas, mediciniškai – sauskelnių dermatitas, yra labai dažnas: maždaug pusė visų vaikų sauskelnių laikotarpiu bent kartą su tuo susiduria, dažniausiai 9–12 mėnesių amžiuje.

Priežastys beveik visada tos pačios: drėgmė ir šiluma po sauskelnėmis suminkština odą, sauskelnės ją trina, o šlapimas ir išmatos pažeidžia apsauginį odos sluoksnį. Viduriavimas riziką didina, taip pat muilas ir kvapnūs priežiūros produktai. Ypatingas atvejis – sauskelnių pienligė, mieliagrybių sukeltas uždegimas. Ji mėgsta įsikurti odoje, kuri jau ir taip sudirgusi, ir kartais atsiranda po gydymo antibiotikais.

Kaip išvengti – kad oda išliktų atspari

• Keisk sauskelnes dažnai, o po pasituštinimo – kuo greičiau. Apytikris ritmas dieną toks: naujagimiams maždaug kas 2–3 valandas, vyresniems kūdikiams – maždaug kas 3–4 valandas.

• Užpakaliuką valyk drungnu vandeniu ir minkšta šluoste, be muilo.

• Prieš uždėdama(-as) švarias sauskelnes, odą nusausink, ypač raukšles.

• Leisk kūdikiui dieną kelis kartus pasispardyti be sauskelnių, pavyzdžiui, ant rankšluosčio ant grindų. Grynas oras sauskelnių srityje yra viena geriausių pagalbų odai.

• Naudok gerai sugeriančias vienkartines tinkamo dydžio sauskelnes – arba medžiagines keisk atitinkamai dažniau.

• Jei tavo kūdikio oda linkusi rausti, prieš miegą patepk plonu apsauginio kremo sluoksniu, pavyzdžiui, su cinko oksidu ar vazelinu. Jei oda sveika, tai nėra būtina.

• Kūdikių pudros nereikia. Ant vystymo stalo jai apskritai ne vieta, nes kūdikis gali jos įkvėpti.

Kaip atpažinti – iš ko matyti, kas vyksta: įprastas sauskelnių dermatitas atrodo kaip vientisas paraudimas ten, kur liečiasi sauskelnė: ant užpakaliuko, lytinių organų srityje, pilvo apačioje ir ant šlaunų. Gilios odos raukšlės dažniausiai lieka nepaliestos. Su sauskelnių pienlige – atvirkščiai: paraudimas būna ryškiai raudonas, dažnai blizga, turi aiškias ribas ir eina iki raukšlių. Aplink dažnai matyti maži taškeliai ar pustulės – lyg pabarstukai aplink raudoną salą.

Kaip gydyti – kad oda vėl sugytų

• Dabar sauskelnes keisk dažniau nei įprastai – po pasituštinimo iškart, o naktį per kiekvieną pabudimą.

• Valyk tik vandeniu. Jei oda labai jautri, geriau užpakaliuką nuplauk po tekančiu drungnu vandeniu, užuot valius, ir švelniai nusausink tapšnodama(-as).

• Tepk storą cinko pastos sluoksnį – tokį storą, kad oda po juo nebesišviestų. Per kitą keitimą jo nereikia visiškai nutrinti: nuvalyk tik tai, kas susitepė, ir užtepk iš naujo. Nuolatinis trynimas tik dar labiau dirgintų jau pažeistą odą.

• Dieną suteik užpakaliukui kuo daugiau laiko be sauskelnių.

• Kortizono kremą naudok tik pasitarusi(-ęs) su gydytoju: po sauskelnėmis jis stipriau įsigeria į odą, o stiprūs preparatai kūdikio užpakaliukui netinka. Kremas nuo grybelio padeda tik esant sauskelnių pienligei.

Taip prižiūrint, lengvas paraudimas paprastai nurimsta per 2–3 dienas. Jei per tą laiką nepagerėja ar net blogėja, matai pūslelių, šlapiuojančių ar apsitraukusių šašais vietų, pūlių arba prisideda karščiavimas, parodyk užpakaliuką pediatrui. Tai galioja ir tuomet, jei įtari sauskelnių pienligę: tada odai reikia kremo nuo grybelio, kurį gydytojas paskirs arba rekomenduos. Ir jei būklė gerėja, bet po 1–2 gydymo savaičių oda vis dar nėra sugijusi, taip pat verta pasitikrinti. Gali būti, kad prisidėjo papildoma infekcija.

Dažniausiai naktinė „kakio sauskelnė“ tėra tiesiog „kakio sauskelnė“. Tačiau kelis ženklus verta žinoti. Išsamiau apie spalvas ir pokyčius rašome mūsų straipsnyje apie mekonijų ir kūdikio išmatas – o čia svarbiausia trumpai:

• Viduriavimas: kadangi kūdikių išmatos ir taip būna minkštos, viduriavimą atpažinsi iš pokyčio. Tuštinimaisi staiga tampa aiškiai dažnesni ir vandeningesni nei įprastai; jei tai tęsiasi 3 ar daugiau tuštinimųsi, tavo kūdikis viduriuoja. Kūdikiai tada greitai netenka skysčių. Todėl paskambink pediatrui ir stebėk šlapias sauskelnes: jei jų aiškiai sumažėja arba šlapimas tampa tamsiai geltonas, tai įspėjamasis ženklas. Jei tavo kūdikis jaunesnis nei 1 mėnuo ir per 24 valandas buvo 3 ar daugiau tokių tuštinimųsi, jam reikia skubios medicininės pagalbos.

• Kraujas ar gleivės: kraujo pėdsakai išmatose turėtų būti įvertinti gydytojo, o didesnis kraujo ar gleivių kiekis – iš karto. Tačiau rausvos išmatos po burokėlių yra nepavojingos.

• Labai šviesios išmatos: jei jos balkšvos, pilkos, molio spalvos arba labai blyškios, nufotografuok jas dienos šviesoje ir per 24 valandas parodyk kūdikį gydytojui.

• Juodos išmatos po pirmųjų gyvenimo dienų: jose gali būti suvirškinto kraujo, todėl tą pačią dieną jas turi įvertinti gydytojas – nebent tavo kūdikis gauna geležies lašų.

• Kietos išmatos: maži kieti „rutuliukai“ ar kietos, trupėjančios išmatos labiau rodo vidurių užkietėjimą. Pasitark apie tai su pediatru prieš ką nors keisdama(-as) – prieš keisdama(-as) mišinį, duodama(-as) papildomai maitinti ar pati(-s) keisdama(-as) savo mitybą žindymo metu.

Nepriklausomai nuo išmatų, galioja: jei tavo kūdikis daugiau nei 8 valandas neturėjo nė vienos šlapios sauskelnės arba yra jaunesnis nei 3 mėnesių ir tiesiojoje žarnoje pamatuota temperatūra yra 38,0 °C ar daugiau, jam reikia skubios medicininės pagalbos.