Mekonijus ir kūdikio išmatos: kas normalu?

Trumpai: mekonijus – tai pirmosios, beveik juodos ir lipnios tavo kūdikio išmatos. Išnešioti kūdikiai jas beveik visada pasišalina per pirmąsias 24 valandas. Maždaug nuo 2-os dienos pasirodo žalsvai rudos pereinamosios išmatos, o apie 5-ą dieną išmatos tampa geltonos. Po dviejų–trijų dienų didžioji dalis mekonijaus jau būna pasišalinusi.

Išvaizda jis primena degutą – tirštą juodą masę. Dar būdamas pilve tavo kūdikis ryja vaisiaus vandenis, o kartu į žarnyną patenka nusilupusios odos ląstelės, smulkūs pūkeliai ir gleivės. Tulžis visa tai nudažo beveik juodai. Užtat mekonijus beveik neturi kvapo.

Viskas pajuda gavus pirmąjį pieną. Priešpienis – tirštesnis pirmųjų dienų pienas – švelniai laisvina vidurius ir padeda mekonijui pasišalinti. Todėl pirmosiomis dienomis glausk kūdikį prie krūties mažiausiai aštuonis kartus per 24 valandas, o jei nori – ir dažniau, taip pat naktį. Tai skatina pieno gamybą ir kartu virškinimą. Jei kūdikis gauna kūdikių mišinio, šią užduotį atlieka pienas iš buteliuko.

Neišnešioti kūdikiai dažnai užtrunka ilgiau: tik kiek daugiau nei trečdalis jų pirmąjį mekonijų pasišalina per pirmąsias 24 valandas, o beveik trečdaliui tai trunka ilgiau nei 48 valandas. Kas tavo neišnešiotam kūdikiui dar yra normos ribose, klausk ligoninėje arba pediatro kabinete.

Po 24 valandų mekonijaus dar nebuvo? Tą pačią dieną pranešk: ligoninėje – skyriaus personalui, namuose – pediatro kabinetui, ne darbo metu – trumpuoju numeriu 113, o jei turi akušerę, pasakyk ir jai. Taip nutinka kai kuriems kūdikiams ir dažniausiai nėra pavojinga, bet tai reikia įvertinti. Jei po 48 valandų mekonijus vis dar nepasišalino, kūdikį turi apžiūrėti gydytojas – vien telefoninio pokalbio jau nepakanka.

Kas gali tai lemti: dažniausiai priežastis būna tirštas mekonijaus kamštis, užkemšantis išeinamąją angą, ir paprastai jis pasišalina po nedidelio gydytojo paskatinimo. Rečiau problema būna pačioje žarnoje, pavyzdžiui, sergant Hirschsprungo liga, kai paskutinėje žarnos dalyje trūksta nervinių ląstelių, arba esant nepraeinamumui dėl labai tiršto mekonijaus, dažniausiai susijusio su cistine fibroze. Gydytoja apčiupinės pilvą, apžiūrės išeinamąją angą ir, jei reikės, paskirs rentgeno nuotrauką ar kontrastinę klizmą.

Nedelsiant medicininės pagalbos tavo kūdikiui reikia, jei pilvas yra kietas, įtemptas ir akivaizdžiai išsipūtęs, net ir praėjus laikui po maitinimo, jei kūdikis blogai geria arba vemia žaliai. Žalia čia reiškia žolės ar tamsiai žalią, kaip špinatai, o ne gelsvai baltą pieną, kurį atpila daugelis kūdikių. Jei po gimdymo grįžote namo iškart, pasižymėk pirmųjų juodų ir pirmųjų šlapių sauskelnių laiką.

Beje: maždaug 12–20 iš 100 gimdymų mekonijus pasišalina dar prieš gimimą, tada vaisiaus vandenys būna žalsvi. Tik apie 2–10 iš 100 tokių kūdikių dėl to patiria kvėpavimo problemų (mekonijaus aspiraciją), todėl gimdymo komanda tuomet ypač stebi kvėpavimą.

Mekonijus limpa tarsi degutas: prie odos, prie tavo pirštų, dažnai ir prie bodžiuko. Trinti beveik nepadeda, o jautrią odą dirgina. Taip bus lengviau:

1. 1

   Iš anksto pasiruošk viską: švarias sauskelnes, minkštas šluostes, drungną vandenį, rankšluostį, persirengimo drabužėlius. Rankas nusiplauk prieš keitimą ir po jo.

2. 2

   Pirmiausia stambiai nuvalyk: švaria priekinės senų sauskelnių dalimi iškart nuvalysi didžiąją dalį.

3. 3

   Geriau pamirkyti, o ne trinti: kelioms sekundėms uždėk drėgną, drungną šluostę ant prilipusios vietos ir tada švelniai nuvalyk – geriau kelis kartus, negu stipriai.

4. 4

   Vandens pakanka: pirmosiomis savaitėmis nereikia nei muilo, nei drėgnų servetėlių – jos gali sudirginti jautrią odą. Išvykus iš namų drėgnos servetėlės išimtinais atvejais tinka.

5. 5

   Nusausink ir apsaugok: užpakaliuką ir odos raukšles švelniai nusausink tapšnodama. Labai plonas vazelino arba apsauginio kremo nuo iššutimų sluoksnis saugo odą dienomis, kai sauskelnių daug. Jokios kūdikių pudros: įkvėpta ji kenkia plaučiams.

6. 6

   Valyk tinkama kryptimi: mergaitėms visada nuo priekio link nugaros, kad žarnyno mikrobai nepatektų į makštį. Berniukams apyvarpės netrauk.

7. 7

   Palik virkštelę atvirą: sauskelnių kraštelį atlenk žemiau bambutės, kad virkštelės liekana džiūtų ore. Jei ji susitepa, nuvalyk švariu vandeniu ir nusausink. Jei aplink oda parausta, šlapiuoja ar tinsta, tą pačią dieną parodyk medikui.

8. 8

   Niekada nepalik vieno: ant vystymo stalo viena ranka visada turi būti ant kūdikio.

Mažiems kūdikiams dažnai reikia 10–12 švarių sauskelnių per dieną, vyresniems paprastai 6–8. Tai keitimų skaičius, o ne riba, kiek pakanka gerti – apie tai žemiau.

Jei užpakaliukas iššunta, sauskelnes keisk dažniau, valyk tik vandeniu, sausink tapšnodama, kelis kartus per dieną leisk kūdikiui pabūti be sauskelnių po kelias minutes šiltame kambaryje ir plonai patepk apsauginiu kremu nuo iššutimų. Jei nepraeina, plinta arba matai ryškiai raudonas, aiškių ribų dėmes su mažais taškeliais pakraščiuose, dažnai odos raukšlėse, priežastis gali būti sauskelnių grybelis. Tuomet reikia tepalo iš pediatro kabineto.

Pirmųjų dienų spalvų kaita paprastai vyksta gana nuspėjamai. 1-a diena čia reiškia pirmąsias 24 valandas po gimimo.

1. 1

   1–2 diena – mekonijus: juoda iki tamsiai alyvuogių žalios spalvos, tąsus ir lipnus. Bent vienos tokios sauskelnės per dieną, dažnai ir daugiau.

2. 2

   2–4 diena – pereinamosios išmatos: žalsvai rudos iki žalsvai geltonos, gerokai minkštesnės, kartais kreminės. Pienas pasiekia žarnyną ir susimaišo su paskutiniais mekonijaus likučiais. Nuo 3-ios dienos dažniausiai būna trys ar daugiau pasituštinimų per dieną.

3. 3

   Nuo 4-os dienos šviesėja, apie 5-ą dieną geltonos – pieno išmatos: žindomų kūdikių jos sodriai geltonos iki garstyčių geltonumo, skystos ar košelės konsistencijos, o mišiniu maitinamų – gelsvai rudos ir kiek standesnės.

Kodėl ši kaita tokia svarbi: geltonos išmatos rodo, kad pienas keliauja per žarnyną. Geltonos sauskelnės apie penktą dieną – tikrai geras ženklas. Žindomi kūdikiai nuo tada iki maždaug šešių savaičių dažniausiai tuštinasi tris ar daugiau kartų per dieną geltonomis išmatomis, ir kiekvienas kartas būna bent 2 eurų monetos dydžio. Jei per visą dieną tokių pasituštinimų mažiau nei trys arba 5-ą dieną išmatos vis dar tamsios ir tąsios, tikėtina, kad pieno dar nepakanka: tą pačią dieną skambink į pediatro kabinetą arba žindymo konsultantei ir paprašyk pasverti kūdikį. Ką iki tol gali padaryti, parašyta dėžutėje „Per mažai sauskelnių?“

Pienas ir išmatos šiomis dienomis susiję ir dar vienu būdu. Su išmatomis kūdikis pašalina bilirubiną – geltoną pigmentą, dėl kurio atsiranda naujagimių gelta. Jei kūdikis geria mažai, tuštinasi rečiau, todėl bilirubinas organizme užsilaiko ilgiau. Dėl to ir verta glausti prie krūties anksti ir dažnai.

Kai mekonijus jau pasišalina, normalios kūdikio išmatos, priklausomai nuo maitinimo, gali atrodyti labai įvairiai: kaip motinos pieno išmatos, mišinio išmatos arba tarpinis variantas. Visi šie variantai yra normalūs:

• Žindomas kūdikis: sodriai geltonos iki garstyčių geltonumo, kartais oranžinės, skystos iki kreminės, dažnai su smulkiais grūdeliais lyg varškė. Kvapas švelnus, dažnai truputį rūgštokas, o išeiti jos gali visai smarkiai.

• Maitinamas kūdikių mišiniu: gelsvai rudos iki rudos, standesnės ir labiau pastos konsistencijos, bet niekada ne kietos – daugiausia tokios kaip minkštas plastilinas. Kvapas ryškesnis.

• Maitinamas mišriai: kažkas per vidurį, dažnai kaip minkšta pasta.

Ką reiškia „blyškios“: jei išmatos atrodo išblukusios, kreidinės, balkšvos, pilkos, smėlinės ar molio spalvos, joms trūksta tulžies pigmento. Tai niekada nėra tiesiog viena geltonos atmaina, o priežastis per 24 valandas parodyti kūdikį gydytojui. Jei abejoji, dienos šviesoje palygink su išmatų spalvų kortele – apie ją dar žemiau.

Jei keiti kūdikių mišinį arba šalia krūties duodi buteliuką, išmatų spalva, kvapas ir konsistencija gali pasikeisti. Kai kurie specialūs mišiniai, pavyzdžiui, stipriai hidrolizuoti, jas dažnai nudažo žalsvai. Jei jos tampa kietos ar trupinėjančios, prieš keisdama mišinį pasitark kabinete.

Žalios išmatos kūdikiams beveik visada patenka į normos ribas. Svarbu tik atskirti sodrią ar tamsiai žalią spalvą, kuri yra normali, nuo blyškiai pilkai žalios, kuri priskiriama įspėjančioms spalvoms. Žalia spalva pasirodo, kai žarnyno turinys keliauja greičiau, vartojant kai kuriuos specialius mišinius, sergant infekcija su viduriavimu arba visai be aiškios priežasties. Kol kūdikis gerai geria, auga ir yra žvalus, vien žalia spalva nėra įspėjamasis ženklas.

Yra viena išimtis, kurią verta žinoti: nedidelės, retos, tamsiai žalios iki rusvos išmatos kartu su nedideliu šlapių sauskelnių skaičiumi gali reikšti, kad kūdikis gauna per mažai pieno. Tada tą pačią dieną leisk jį pasverti.

O ką tu valgai? Dujos iš kopūstų, svogūnų ar ankštinių nepereina į motinos pieną. Iš esmės žindydama neturi nieko atsisakyti. Tik jei aiškiai matai, kad kūdikiui kažkas netinka, gali tai trumpam pabandyti vengti. Tikra dieta turėtų būti prižiūrima gydytojo.

Ir konsistencija nemažai pasako:

• Grūdėtos kaip varškė: normalu, ypač žindomiems kūdikiams.

• Išeina tarsi šūviu, beveik sprogstamai: žindomiems kūdikiams tai normalu.

• Šiek tiek gleivių: dažnai nepavojinga, jei kūdikis žvalus ir gerai geria.

• Gleivės su kraujo gyslelėmis: tą pačią dieną į pediatro kabinetą.

• Vandeningos, beveik visai susigeria į sauskelnes, gerokai dažnesnės nei įprastai: įtariamas viduriavimas.

• Kietos, trupinėjančios, mažais kamuoliukais: vidurių užkietėjimo požymis. Išimtinai žindomam kūdikiui tai labai neįprasta ir turi būti įvertinta.

Žindomiems kūdikiams svarbu: skystos išmatos nėra viduriavimas, tai yra norma. Viduriavimą atpažinsi iš pokyčio: staiga tampa gerokai dažnesnės ir daug vandeningesnės nei iki tol. Kadangi kūdikiai tada greitai netenka skysčių, skambink į pediatro kabinetą, o ne darbo metu – trumpuoju numeriu 113.

Pirmosiomis dienomis daug tėvų sauskelnėse pastebi oranžinių ar rausvai raudonų, tarsi miltelių pavidalo dėmelių. Dažniausiai tai ne kraujas, o vadinamieji uratų kristalai. Jie susidaro, kai šlapimas dar labai koncentruotas, taigi visiškai natūraliai, kol pieno kiekis dar mažas.

Per pirmąsias tris gyvenimo dienas tai normalu. Kai pieno pradeda tekėti daugiau, šlapimas pašviesėja, ir tie kristalai išnyksta. Jei juos matai nuo ketvirtos gyvenimo dienos, tai ženklas, kad kūdikis gauna per mažai pieno: dažniau glausk prie krūties ir tą pačią dieną pasitark su pediatro kabinetu arba žindymo konsultante. Jei vėliau jie vėl atsiranda, pavyzdžiui, karštą dieną ar karščiuojant, šlapimas vėl yra per daug koncentruotas: dažniau siūlyk krūtį ar buteliuką, o jei šlapių sauskelnių mažėja, skambink.

Uratų kristalai atrodo milteliniai ar kristaliniai, labiau oranžiškai rausvi, ir būna šlapimo dėmėje. Kraujas, priešingai, būna raudonas iki rusvo atspalvio arba matomas kaip dryželiai ir siūleliai išmatose. Jei nesi tikra, vertink tai kaip kraują.

Mergaitėms yra dar vienas nepavojingas paaiškinimas: tarp antros ir dešimtos gyvenimo dienos iš makšties gali pasirodyti šiek tiek kraujo – tai nedidelis pseudomėnesinių kraujavimas, nes po gimimo staigiai krenta nėštumo hormonų lygis. Paprastai jis savaime baigiasi po trijų–keturių dienų. Jei trunka ilgiau, stiprėja arba nėra aišku, kad kraujas teka būtent iš makšties, parodyk gydytojui.

Kraujas išmatose visada turi būti įvertintas gydytojo tą pačią dieną, taip pat ir išmatos, kurios po mekonijaus laikotarpio vėl tampa juodos. Tačiau dažniausios priežastys dažniausiai yra lengvai suvaldomos:

• Nurytas motinos kraujas: gimdymo metu arba vėliau iš pažeistų, kraujuojančių spenelių. Jis pasirodo kaip tamsūs gumulėliai ar juodos išmatos, kartais ir atpiltame turinyje. Apžiūros metu pasakyk, jei tavo speneliai kraujuoja. Pažeisti speneliai taip pat reiškia, kad verta patikrinti apžiojimą.

• Mažas įtrūkimas ties išange: ryškiai raudoni dryželiai ant išmatų paviršiaus, dažnai po kietų išmatų.

• Reakcija į karvės pieno baltymą: gleivės su kraujo siūleliais, nors šiaip kūdikis atrodo žvalus; taip gali būti ir išimtinai žindomiems kūdikiams. Tokiu atveju savo nuožiūra nekeisk mitybos ir nenutrauk žindymo – tegu priežastį išsiaiškina gydytojas.

Išsaugok sauskelnes arba nufotografuok jas dienos šviesoje. Nedelsiant pagalbos reikia, jei kraujo daug, jei išmatos juodos kaip degutas ir kūdikis kartu atrodo išblyškęs, jei kraujo yra vėmaluose, pilvas išsipūtęs arba kūdikis atrodo vangus. Jei po gimimo kūdikiui nebuvo skirtas vitaminas K, bet kokį kraujavimą reikia įvertinti nedelsiant.

Kaip dažnai kūdikis „turi reikalą“, labai svyruoja, o pirmosiomis savaitėmis tai dar ir ryškiai keičiasi.

Žindomas, iki maždaug šešių savaičių: dažniausiai trys ar daugiau minkštų pasituštinimų per dieną, kartais beveik po kiekvieno maitinimo. Mažiau nei trys per visą dieną šiame amžiuje jau yra įspėjamasis ženklas: tą pačią dieną reikia pasverti.

Žindomas, nuo maždaug šešių savaičių: daugeliui kūdikių tuštinimasis tampa retesnis. Vieni vis dar tuštinasi kelis kartus per dieną, kiti – tik kas kelias dienas, pavieniai – maždaug kartą per savaitę. Jei išmatos tada būna minkštos, kūdikis gerai geria, turi pakankamai šlapių sauskelnių ir auga, tai nėra vidurių užkietėjimas. Vis dėlto jei išmatų nėra ilgiau nei septynias dienas, paskambink, net jei kūdikis linksmas. Jei dešimties savaičių kūdikis vis dar tuštinasi beveik po kiekvieno maitinimo, irgi normalu.

Maitinamas kūdikių mišiniu: dažniausiai vieną ar du kartus per dieną, pirmosiomis savaitėmis gali ir dažniau, vėliau normalu ir kas antrą dieną. Ilgesnės pertraukos mišiniu maitinamiems kūdikiams rečiau būna normalios: jei nieko nėra ilgiau nei dvi dienas arba išmatos kietos, trupinėjančios ar kamuoliukais, skambink į pediatro kabinetą.

O ką reiškia stanginimasis? Daugelis kūdikių stenėja, stumia, parausta iki ryškiai raudonos spalvos ir verkia prieš pasituštindami – kartais 10–30 minučių. Specialistai tai vadina kūdikių dischezija. Devynis mėnesius pilve sfinkteris turėjo būti uždaras – dabar kūdikis mokosi tinkamu momentu jį atpalaiduoti ir tuo pačiu stumti pilvu. Jei galiausiai išeina minkštos išmatos, tai nėra vidurių užkietėjimas. Ramiai laikyk kūdikį, gali ir sulenkęs kojytes, bet nepadėk nieko kišdama į užpakaliuką – tai tik atitolina, kol jis išmoks pats. Dauguma tai perpranta per du–tris mėnesius.

Jei tai tikrai vidurių užkietėjimas – kietos, trupinėjančios išmatos ar maži kamuoliukai, – gali pabandyti štai ką:

1. 1

   Jei duodi kūdikių mišinio, patikrink paruošimą: tiksliai pagal pakuotę, pirmiausia vanduo, tada nubraukti matavimo šaukšteliai, niekada ne vienas šaukštelis daugiau ir niekada ne skiedžiant labiau.

2. 2

   Šiltomis rankomis švelniai masažuok pilvuką pagal laikrodžio rodyklę aplink bambą.

3. 3

   Švelniai sulenk kūdikio kelius link pilvo ir trumpam palaikyk tarsi pritūpimo padėtyje arba lėtai „pamink“ kojytėmis dviratį.

4. 4

   Žindomą kūdikį dažniau glausk prie krūties, mišiniu maitinamą – maitink kaip įprasta.

To geriau nedaryti be gydytojo patarimo: žvakučių, klizmų, pieno cukraus, arbatos, vandens ar sulčių ir jokio „padėjimo“ termometru ar vatos pagaliuku. Medaus kūdikis per visus pirmuosius gyvenimo metus negali gauti visai, nes jame gali būti kūdikių botulizmą sukeliančių bakterijų. Jei tai nepadeda, kūdikiui skauda, pilvas išsipūtęs ar jis vemia, jį turi apžiūrėti pediatras. Jei mekonijus pasišalino vėlai ir nuo tada kūdikiui vis kartojasi kietos išmatos bei išsipūtęs pilvas, būtinai tai aiškiai pasakyk kabinete.

Žvilgsnis į priekį: pradėjus primaitinimą, išmatos tampa rusvesnės, standesnės ir stipriau kvepia. Nesuvirškinti gabaliukai, pavyzdžiui, morkos, tada yra normalu, o kai kurios daržovės gali nudažyti jas oranžine ar rausva spalva.

Lietuvoje kūdikio sveikatos duomenys kaupiami elektroniniu būdu (esveikata.lt), o popierinės knygelės su išmatų spalvų kortele tėvai paprastai negauna. Kai kuriose šalyse tokia kortelė atspausdinta vaiko sveikatos knygelėje: joje septyni spalvų laukeliai. 1–4 laukeliai rodo sveikas išmatų spalvas – rudą, žalsvai rudą, oranžinę ir geltoną. 5–7 laukeliai rodo blyškius atspalvius: šviesiai geltoną, blyškiai žalią ir smėlinę. Šie trys yra įspėjamosios spalvos. Jei tokios kortelės neturi, naudokis šio straipsnio aprašymais.

Už šios kortelės slypi reta, bet rimta liga: tulžies latakų atrezija. Tokiu atveju tulžies latakai būna užakę, ir tulžis negali nutekėti į žarnyną. Kadangi būtent tulžis suteikia išmatoms spalvą, jos tampa blyškios, molio spalvos ar beveik baltos. Kartu dažnai būna nepraeinanti gelta ir neįprastai tamsus šlapimas. Tai reta liga, ir kūdikiai ilgai gali atrodyti visiškai sveiki. Blyškumas gali būti nuo pat pradžių arba vystytis pamažu per pirmąsias savaites – todėl verta stebėti nuo pirmų dienų.

Kodėl čia svarbios dienos: šią ligą galima operuoti, o operacija veiksmingiausia, kai atliekama anksti, idealiu atveju per pirmuosius du gyvenimo mėnesius. Kuo anksčiau, tuo ilgiau pavyksta išsaugoti nuosavas kepenis. Be to, kai žarnyne nėra tulžies, organizmas blogiau pasisavina vitaminą K, todėl kraujas prasčiau kreša – dėl to tokia svarbi vitamino K profilaktika iškart po gimimo.

Kaip naudoti kortelę: pasibaigus mekonijaus laikotarpiui, kartą per dieną sąmoningai pažvelk į sauskelnes, geriausia dienos šviesoje – dvi sekundės, ne visas patikrinimo ritualas. Jei išmatos atrodo šviesesnės nei įprastai, palygink su šio straipsnio aprašymais arba, jei turi, su išmatų spalvų kortele. Nelygink su nuotraukomis telefone, nes ekranai iškraipo spalvas. Jei išmatos atitinka vieną iš blyškių atspalvių arba atrodo balkšvos, pilkos ar molio spalvos, per 24 valandas parodyk kūdikį gydytojui, net jei jis šiaip atrodo žvalus ir kita įprastinė apžiūra dar tik po kelių savaičių. Pakanka net vienų aiškiai blyškių sauskelnių, o savaitgalį tai reiškia: skambink 113 arba vyk į artimiausios ligoninės skubiosios pagalbos (priėmimo) skyrių, nelauk pirmadienio.

Tai galioja ir po antro gyvenimo mėnesio: blyškios išmatos bet kuriame amžiuje yra priežastis ištirti per 24 valandas. O jei iki šiol niekada nežiūrėjai į kortelę, bet nuolat matei ryškiai geltonas, oranžines, žalias ar rudas sauskelnes, nieko nepraleidai. Jei kortelės neturi, remkis čia pateiktais aprašymais ir, jei abejoji, parodyk sauskelnes gydytojui.

Daugiau nei pusei visų naujagimių pirmosiomis dienomis oda kiek pagelsta, ryškiausiai dažniausiai apie trečią dieną – neretai tada, kai jau esate namuose, nesvarbu, kur kūdikis gimė. Dažniausiai geltonumas savaime praeina per dvi savaites. Patikrinti gali taip:

1. 1

   Nueik su kūdikiu prie dienos šviesos, ne po lempa.

2. 2

   Trumpam pirštu spustelk nosies galiuką arba kaktą ir paleisk. Jei pabaltusi vieta atrodo gelsva, o ne balta, kūdikis pageltęs.

3. 3

   Pažiūrėk į akių baltymus – tai ypač svarbu tamsesnės odos kūdikiams, nes joje geltonumą sunkiau pastebėti.

4. 4

   Įvertink, kaip toli siekia geltonumas. Jis prasideda veide ir, rodikliui kylant, leidžiasi per krūtinę ir pilvą iki rankų ir kojų.

Geltonumas tik veide pasitaiko dažnai. Tą pačią dieną skambink į pediatro kabinetą, jei kūdikis gelsta labiau, jei geltoni pilvas, rankos ar kojos arba jei jis kartu sunkiai pabunda, blogai geria ar yra irzlus. Akis lengvai apsigauna, o rodiklį kabinete galima išmatuoti. Jei gimdei namuose ar gimdymo centre, bet kokį pageltimą parodyk pediatro kabinete ir paprašyk pamatuoti rodiklį, net jei kūdikis šiaip atrodo gerai. Tas pats galioja ir jei po gimdymo namo grįžote iškart: geriau pamatuoti per anksti negu per vėlai.

Jei gelta trunka ilgiau nei dvi savaites, o neišnešiotiems kūdikiams – ilgiau nei tris savaites, ją turi įvertinti gydytojas, dažniausiai atliekant kraujo tyrimą. Tuomet nustatomas ir rodiklis, parodantis, ar tulžis tinkamai nuteka (tiesioginis bilirubinas). Drąsiai apie tai paklausk. Žindomiems kūdikiams ilgiau trunkanti gelta dažnai būna nepavojinga, bet tai paaiškėja tik ištyrus. Toliau žindyti beveik visada yra teisinga, o vanduo ar arbata nepadeda.

Nedelsiant medicininės pagalbos reikia, jei kūdikis pagelsta jau pirmąją gyvenimo dieną arba jei yra geltonas ir kartu beveik nepabunda ar negeria.

Ypač pirmosiomis dienomis daug mamų abejoja savo pienu, o tiksliai pamatuoti jo niekas negali. Būtent čia padeda šlapios ir pilnos sauskelnės: tai vienas svarbiausių kasdienių ženklų, kad pieno pakanka.

Pirmosiomis dienomis šlapių sauskelnių skaičius didėja žingsnis po žingsnio kartu su pieno kiekiu. Iki 4-os dienos tinka tokia nykščio taisyklė: maždaug tiek šlapių sauskelnių, kiek kūdikiui dienų.

• 1-a diena (pirmosios 24 valandos): mažiausiai vienos, dažniausiai viena–dvi

• 2-a diena: dvi–trys

• 3-ia diena: trys–keturios

• 4-a diena: keturios–penkios

• Nuo 5-os dienos: mažiausiai šešios sunkios šlapios sauskelnės per 24 valandas, dažnai šešios–aštuonios

Kiek yra „gerai šlapios“? Šiuolaikinės vienkartinės sauskelnės taip gerai sugeria, kad net pilnos gali atrodyti beveik sausos. Štai kaip gali susidaryti vaizdą:

• 45 ml testas: įpilk tris valgomuosius šaukštus vandens, tai yra apie 45 mililitrus, į švarias sauskelnes ir pakelk jas. Maždaug taip nuo 4–5 dienos jaučiasi gerai prisišlapinusios sauskelnės. Pirmosiomis dienomis jos savaime būna lengvesnės.

• Virtuvinės svarstyklės: pasverk švarias ir naudotas sauskelnes. 1 gramas daugiau atitinka maždaug 1 mililitrą šlapimo, taigi apie 45 gramais sunkesnės sauskelnės yra gerai šlapios.

• Drėgmės indikatorius: daug sauskelnių turi juostelę, kuri pakeičia spalvą. Ji parodo, kad sauskelnės šlapios, bet ne kiek.

• Spalva: pakankamai skysčių gaunančio kūdikio šlapimas yra skaidrus arba šviesiai geltonas. Tamsiai geltonas šlapimas po pirmųjų dienų rodo, kad skysčių patenka per mažai.

Skaičiuojant galioja taip: sauskelnės su šlapimu ir išmatomis skaičiuojamos į abi kategorijas, o skaičiai paprastai sutampa, jei sauskelnes keičiama maždaug prie kiekvieno maitinimo. Po pirmųjų savaičių dažnai keiti rečiau, nes sauskelnės daugiau sugeria. Tada svarbus bendras vaizdas: sunkios sauskelnės, šviesus šlapimas, augantis kūdikis. 6–12 savaičių amžiuje dažniausiai būna apie šešios sunkios šlapios sauskelnės per 24 valandas, o šlapimas – skaidrus iki šviesiai geltono. Ilga naktis su labai sunkiomis rytinėmis sauskelnėmis nėra pavojaus ženklas. Jei maždaug nuo penktos dienos sauskelnės po daugiau nei aštuonių valandų tikrai sausos (patikrinus virtuvinėmis svarstyklėmis), nedelsdama kreipkis į gydytoją.

Kaip suprasti, kad trūksta skysčių: labai mažai sauskelnių, jos lengvos arba tamsiai geltonos, burna sausa ar seilės lipnios, įdubęs momenėlis – minkštoji vieta viršugalvyje laikant kūdikį vertikaliai yra aiškiai žemiau nei įprastai – ir neįprastai mieguistas ar irzlus kūdikis. Jei matai bent vieną iš šių požymių, dažniau glausk prie krūties arba siūlyk buteliuką ir dar šiandien skambink, naktį – trumpuoju numeriu 113. Jei momenėlis įdubęs, kūdikis beveik negeria arba atrodo vangus, jam reikia skubios medicininės pagalbos. Vanduo ar arbata nėra išeitis: pirmaisiais mėnesiais visus skysčius kūdikis gauna su motinos pienu arba kūdikių mišiniu, net ir per karščius.

Tačiau sauskelnės nėra vienintelis ženklas. Ne mažiau pasako ir šie stebėjimai:

• Dažnas gėrimas: pirmosiomis savaitėmis daug kūdikių nori gerti aštuonis–dvylika kartų per 24 valandas, įskaitant naktį. Ankstyvi alkio ženklai yra čepsėjimas, liežuvio rodymas, ieškantis galvos sukiojimas ir ranka prie burnos, o verksmas atsiranda tik vėliau.

• Geras apžiojimas: tavo kūdikio burna plačiai atverta, smakras liečia krūtį, o virš viršutinės lūpos matyti daugiau tamsesnio areolės ploto nei po apatine. Skruostai apvalūs, po kelių greitų traukimo judesių ritmas sulėtėja, ir tu girdi rijimą. Po pirmųjų sekundžių neturi skaudėti.

• Įspėjamieji ženklai žindant: nuolatinis skausmas, pažeisti ar kraujuojantys speneliai, arba beveik kiekvienas maitinimas trunka ilgiau nei 50 minučių, bet kūdikis vis tiek nelieka patenkintas. Tuomet greitai kreipkis į žindymo konsultantę.

• Pasitenkinimas: po daugumos maitinimų kūdikis atrodo atsipalaidavęs, o tavo krūtys jaučiasi minkštesnės.

Svoris yra patikimiausias ženklas. Pirmosiomis dienomis kūdikiai pirmiausia šiek tiek numeta svorio. Netekti iki maždaug 7 procentų yra dažna, taigi, jei gimimo svoris buvo 3 500 gramų, tai būtų 245 gramai. Jei netekimas didesnis, verta atidžiau įvertinti gėrimą, o nuo 10 procentų, šiuo atveju 350 gramų, tai jau turi įvertinti gydytojas. Dažniausiai gimimo svoris vėl pasiekiamas per septynias–dešimt dienų, vėliausiai per dvi savaites taip jau turėtų būti. Vėliau per pirmuosius du mėnesius kūdikiai priauga maždaug 170–330 g per savaitę.

Kaip pasverti tarp vizitų? Paskambink į pediatro kabinetą ir paklausk, ar galima trumpai atvykti pasverti tarp įprastinių apžiūrų, arba išsinuomok kūdikių svarstykles vaistinėje. Sverk nuogą kūdikį, tomis pačiomis svarstyklėmis, maždaug kartą per savaitę, ne iškart prieš maitinimą ar po jo. Atsistoti ant buities svarstyklių vieną kartą su kūdikiu, kitą – be jo, tokiems mažiems skirtumams yra per netikslu.

Yra vienas dalykas, kuris daugelį nustebina: labai ramus naujagimis, kuris beveik nesignalizuoja ir ilgai miega, nebūtinai yra sotus. Kūdikiai, gaunantys per mažai, kartais tampa ne garsesni, o mieguistesni ir tuo pat metu gali atrodyti stebėtinai patenkinti. Jei jis retai prašosi arba sauskelnių mažėja, pažadink jį pavalgyti – lengvo miego metu, nurengtą, oda prie odos – ir dar tą pačią dieną skambink į pediatro kabinetą arba žindymo konsultantei.

Sauskelnes pasižymėk bent tol, kol skaičiai atitiks normas ir vėl bus pasiektas gimimo svoris. Pakanka lapelio prie vystymo stalo su keturiomis skiltimis: laikas, šlapia, išmatos su spalva, gėrė. Arba žymėk Moonsleep. Svarbiausia, kad trečią nakties nereikėtų skaičiuoti iš atminties, o telefonu galėtum pateikti atsakymą, o ne tik gūžtelėti pečiais.

Svarbu: pavieniai skaičiai nėra pažymys tau ar tavo žindymui. Sauskelnių skaičiavimas yra grubus orientyras, o ne matavimo prietaisas. Svarbiausias yra bendras vaizdas: sauskelnės, gėrimas ir svoris.