Ar mano naujagimis miega per daug?

Per pirmąsias keturias gyvenimo savaites naujagimiai dažniausiai miega 14–18 valandų per parą, antrą gyvenimo mėnesį – 14–17 valandų. Tai daugiau nei pusė paros, o kai kuriems kūdikiams – net trys ketvirtadaliai. Nėra konkretaus valandų skaičiaus, nuo kurio miegas taptų „per daug“. Ribos tokios plačios todėl, kad kūdikiai skirtingi: vieni miega daug, kiti mažiau, ir abu variantai gali būti visiškai normalūs. Vis dėlto natūrali riba yra alkis: pirmomis savaitėmis reikia aštuonių ar daugiau maitinimų per dieną, o kūdikis, kuris beveik ištisai miega, tiek paprasčiausiai nesurinks.

Šis miegas nebūna ištisinis. Naujagimiai miega etapais – maždaug nuo 30 minučių iki 3 valandų, paskirstytų per visą parą, ir kas kelias valandas pabunda pavalgyti. Dienos ir nakties skirtumo jie dar nejaučia. Aiškesnis miego ir budrumo ritmas dažniausiai ima formuotis tik po antro gyvenimo mėnesio. Iki tol tavo kūdikio miegą daugiausia reguliuoja vienas ritmas: kitas alkis.

Prie to prisideda ir tai, kad pradžioje budrumo laikotarpiai būna labai trumpi. Pirmosiomis dienomis kūdikis išbūna budrus tik apie 35–75 minutes iš eilės, o maždaug 8 savaičių amžiuje – dažniausiai 60–90 minučių. Į šį trumpą laiką turi sutilpti labai daug.

Kasdienis pavyzdys: tavo kūdikiui dvi savaitės, jis pabunda pavalgyti. Žindymas trunka pusvalandį, po to pakeiti sauskelnes, jis atsirūgsta, aprengi švariu smėlinuku. Po 45 minučių jis jau vėl žiovauja. Iš tiesų budrus ir atidus tuo metu jis galėjo būti gal vos 10 minučių. Taip tęsiasi visą dieną, o vakare tau atrodo, kad kūdikis tik ir miegojo. Būtent taip šiame amžiuje ir gali būti.

Ir pats miegas naujagimiams dažnai būna labai aktyvus. Maždaug pusę miego laiko jie praleidžia lengvo, aktyvaus miego fazėje: po vokais juda akys, trūkčioja rankos ir kojos, juda burnytė, kvėpavimas kartais padažnėja. Tau tai naudinga žinoti, nes iš šios fazės kūdikį pažadinti lengviausia. Apie tai – kiek žemiau.

Ar tavo kūdikis miega per daug, parodo ne laikrodis. Kūdikis, kuris miega 18 valandų, bet gerai geria, šlapina sauskelnes ir priauga svorio, tiesiog yra iš tų, kurie daug miega. O kūdikiui, kuris miega tik 15 valandų, bet beveik negeria, reikia tavo dėmesio. Šie penki klausimai padės atskirti vieną nuo kito:

1. 1

   Ar jis gauna pakankamai maitinimų? Pirmoji gyvenimo diena – išimtis: po pirmo maitinimo daugelis kūdikių kelias valandas giliai miega ir tą dieną apskritai valgo rečiau, dažnai tik 5–6 kartus. Nuo antros dienos dauguma kūdikių per 24 valandas valgo bent 8 kartus, dažnai 10–12 kartų. Žindomi kūdikiai pirmą mėnesį dažniausiai valgo kas 1,5–3 valandas, mišiniu maitinami – dažniausiai kas 2–4 valandas. Antrą mėnesį daugeliui kūdikių maitinimų kiek sumažėja, dažnai iki 6–9 per dieną, bet daug žindomų kūdikių ir toliau valgo 8 kartus ar dažniau. Mažiau maitinimų nei anksčiau yra gerai tik tada, jei viskas tvarkoje su sauskelnėmis ir svorio augimu.

2. 2

   Ar jis tikrai geria, ar tik čiulpia? Žindant tikrą gėrimą atpažinsi pagal ritmą: po kelių greitų trūktelėjimų pradžioje čiulpimas tampa lėtas ir tolygus. Burna plačiai atsiveria, trumpam sustoja, užsiveria, o tu girdi arba matai rijimą. Pabaigoje kūdikis dažniausiai pats paleidžia krūtį, jo kumšteliai atsiveria, jis atrodo atsipalaidavęs. Maitinant iš buteliuko matai, kad pieno jame mažėja.

3. 3

   Ar sauskelnės pakankamai pilnos? Šlapios ir pilnos sauskelnės – patikimiausias ženklas, kurį namuose gali patikrinti pati. Kiek jų turėtų būti kurią dieną, rasi kitame skyriuje.

4. 4

   Ar jis priauga svorio? Pirmosiomis dienomis beveik visi kūdikiai šiek tiek numeta svorio, įprastai iki maždaug 7 %, o mažiausias svoris dažniausiai būna tarp 2 ir 4 dienos. Po cezario pjūvio kūdikiai dažnai numeta kiek daugiau ir svorį vėl pradeda auginti kiek vėliau. Jei tavo kūdikis neteko daugiau nei apie 7 %, paprašyk pediatro kabinete arba žindymo konsultacijoje įvertinti vieną maitinimą: ar jis taisyklingai apžioja krūtį, ar gauna pakankamai pieno? Jei neteko apie 10 % ar daugiau, gydytojas turi įvertinti, ar reikia papildomai maitinti – nelauk, jei svorio netekta 8 ar 9 %. Dažniausiai gimimo svoris vėl pasiekiamas per 10–14 dienų. Jei po 5 dienos tavo kūdikis ir toliau krenta svoriu arba maždaug dviejų savaičių amžiaus dar nėra susigrąžinęs gimimo svorio, tai turi įvertinti gydytojas. Kūdikis sveriamas, be kita ko, per patronažinį apsilankymą namie per pirmąsias 3 darbo dienas po išrašymo ir vėliau kas mėnesį per profilaktines apžiūras poliklinikoje.

5. 5

   Koks jis būna pabudęs? Sveikas naujagimis savo budrumo laikotarpiais būna trumpai, bet tikrai budrus. Jis atmerkia akis, žiūri į tave, reaguoja į tavo balsą, energingai spardosi ir garsiai protestuoja, jei jam kas nors nepatinka. Jo kūnas tonizuotas, odos spalva įprasta.

Jei į visus penkis klausimus gali atsakyti „taip“, tavo kūdikis gali miegoti tiek, kiek nori. Su viena išimtimi pirmosiomis savaitėmis – apie ją tuoj pat.

Kiek tavo kūdikis išgeria iš krūties, nematai. Tačiau ar pieno pakanka, vis tiek parodo sauskelnės. Orientyras, kiek šlapių sauskelnių turėtų būti per 24 valandas:

• 1 diena: 1–2 šlapios sauskelnės

• 2 diena: 2–3

• 3 diena: 3–4

• 4 diena: 4–5

• Nuo maždaug 5 dienos: bent 6 sunkios šlapios sauskelnės, dažnai 6–8

Ką reiškia „sunki“, su šiuolaikinėmis sauskelnėmis, kurios gerai sugeria drėgmę, ne visada lengva pajusti. Padeda paprastas palyginimas: į švarią sauskelnę įpilk 2–4 valgomuosius šaukštus vandens (apie 30–60 ml) ir ją pakelk. Maždaug taip nuo penktos dienos turėtų jaustis tikrai šlapia sauskelnė.

Šlapimas turėtų būti šviesus – beveik bespalvis arba blyškiai geltonas. Pirmosiomis gyvenimo dienomis sauskelnėje gali pasirodyti rausvai oranžinių dėmelių, vadinamųjų „plytų dulkių“. Tai kristalai iš labai koncentruoto šlapimo, ir kol šlapių sauskelnių skaičius atitinka normą, pirmosiomis dienomis tai normalu. Jei po 4–5 dienos vis dar matai „plytų dulkes“ arba šlapimas yra tamsiai geltonas, tavo kūdikiui tikriausiai reikia daugiau pieno. Jei šiaip jis žvalus ir turi pakankamai šlapių sauskelnių, dažniau siūlyk krūtį arba buteliuką ir tą pačią dieną aptark tai su pediatro kabinetu. Jei kartu šlapių sauskelnių mažai, kūdikis mieguistas arba geria silpnai, nedelsdama kreipkis medicininės pagalbos.

Daug pasako ir išmatos. Pirmąją ar antrąją dieną pasišalina juodai žalias, lipnus mekonijus. Apie 3–4 dieną išmatos tampa žalsvai rudos ir minkštesnės, o maždaug iki 5 dienos – garstyčių geltonumo. Nuo maždaug 4 dienos ir per pirmąsias maždaug 6 savaites žindomi kūdikiai tuštinasi bent 2 kartus, dažniausiai 3 ar daugiau kartų per dieną minkštomis geltonomis išmatomis; kiekviena porcija maždaug 2 eurų monetos dydžio ar didesnė. Mišiniu maitinami kūdikiai tuštinasi rečiau, dažniausiai 1–4 kartus per dieną. Jei po 5 dienos išmatos vis dar lieka tamsios, tai ženklas, kad pieno gaunama per mažai: tada dažniau siūlyk krūtį arba buteliuką ir dar tą pačią dieną nuvyk pasverti kūdikį į kabinetą. Nuo maždaug 6 savaičių žindomi kūdikiai dažnai tuštinasi rečiau, kartais tik kas kelias dienas. Jei kūdikis gerai geria, turi pakankamai šlapių sauskelnių, priauga svorio ir išmatos minkštos, tai normalu.

Svarbu: jei išmatos yra šviesios, pilkos, balkšvos arba molio spalvos, nedelsdama skambink į pediatro kabinetą. Prireikus palygink spalvą su internete randama išmatų spalvų lentele. Blyškios išmatos gali rodyti tulžies takų ligą, kurią reikia gydyti anksti.

Trečią nakties valandą mažai kas patikimai viską suskaičiuoja. Pasidėk lapelį prie vystymo stalo arba vienu paspaudimu žymėk maitinimus ir sauskelnes programėlėje, tokioje kaip Moonsleep. Tada ryte nereikės vargti prisimenant – galėsi tiesiog pasižiūrėti.

Pirmosiomis dienomis ir savaitėmis yra viena svarbi išimtis taisyklei „tegu miega“: kol tavo kūdikis dar nepasiekė savo gimimo svorio ir kol nėra aišku, kad jis stabiliai priauga, tarp dviejų maitinimų neturėtų praeiti daugiau kaip apie 4 valandos – tiek dieną, tiek naktį. Jei iki tada kūdikis pats nepabunda, švelniai jį pažadink ir pasiūlyk krūtį arba buteliuką. Tai galioja tiek žindomiems, tiek mišiniu maitinamiems kūdikiams. Svarbu: 4 valandos yra viršutinė vienos ilgesnės pertraukos riba, pavyzdžiui, kartą naktį, o ne įprastas intervalas. Kad kūdikis surinktų bent 8 maitinimus, vidutiniškai jis turėtų valgyti ne rečiau kaip maždaug kas 3 valandas, o žindomi kūdikiai dažnai kas 2–3.

Intervalas paprastai skaičiuojamas nuo vieno maitinimo pradžios iki kito maitinimo pradžios. Jei tavo kūdikis pradėjo valgyti 22 val., kitas maitinimas turėtų prasidėti ne vėliau kaip apie 2 val.

Kodėl ši riba tokia svarbi: pirmosiomis savaitėmis dar tik įsivažiuoja pieno gamyba, o ji priklauso nuo to, kaip dažnai kūdikis geria. Ir kūdikis, kuris gauna per mažai, dažnai netampa garsesnis, o tylesnis: jis taupo energiją, daugiau miega ir dar rečiau pats prašosi. Taip iš „patogaus“ kūdikio nepastebimai gali tapti kūdikis, kuris geria per mažai.

Ypač mieguisti būna kūdikiai po sunkaus gimdymo, jei gimdymo metu gavai nuskausminamųjų, esant geltai arba jei kūdikis gimė per anksti. O mieguisti kūdikiai dažnai neverkia dėl pieno. Todėl stebėk tyliuosius alkio ženklus, net ir lengvo miego metu: lūpų laižymą, ieškojimo judesius burna, rankų kišimą prie burnos. Verksmas yra vėlyvas alkio ženklas. Jei kūdikis miega savo lovytėje tavo kambaryje, šiuos signalus pastebėti lengviau.

Kada naktį nebereikia žadinti: jei tavo kūdikis jau susigrąžino gimimo svorį ir gerai priauga, naktį gali leisti jam miegoti, net jei kartą išmiega ilgiau. Daugeliui kūdikių taip būna maždaug po dviejų savaičių. Tiksliai tai žinosi tik tada, kai kūdikis bus pasvertas maždaug 10–14 gyvenimo dieną. Per pirmąsias 3 darbo dienas po išrašymo kūdikį namie aplankys šeimos gydytojas arba slaugytoja ar akušerė iš jūsų poliklinikos – jie gali jį pasverti jau tada; jei iki kito patikrinimo dar toli, dėl papildomo svėrimo pasiteirauk poliklinikoje.

Ir po to stebėk bendrą skaičių. Svarbiausia, kad per 24 valandas tavo kūdikis išgertų pakankamai. Jei maitinimų ir šlapių sauskelnių iš viso tampa aiškiai mažiau nei anksčiau, aptark tai kabinete.

Daugeliui naujagimių pirmosiomis dienomis oda kiek pagelsta. Jų kepenims reikia kelių dienų, kol jos patikimai pradeda skaidyti geltonąjį pigmentą bilirubiną. Pageltimas dažniausiai pasirodo tarp 2 ir 4 gyvenimo dienos, stipriausias paprastai būna tarp 3 ir 5 dienos, neišnešiotiems kūdikiams dažnai dar vėliau, o maždaug po dviejų savaičių dažniausiai jau būna išnykęs. Daugelis šeimų tuo metu jau būna namuose, todėl šiomis dienomis kasdien apžiūrėk kūdikio odą dienos šviesoje. Žindomiems kūdikiams lengvas gelsvas atspalvis kartais išlieka ilgiau. Didžiąja dauguma atvejų tai nepavojinga. Tačiau vieną dalyką svarbu žinoti: gelta gali daryti kūdikius mieguistus ir nenoriai geriančius.

Dėl to gali susidaryti ratas. Jei kūdikis geria mažai, gelta linkusi stiprėti, o kuo kūdikis geltonesnis, tuo labiau pavargsta. Todėl esant geltai svarbiausia viena: dažnas maitinimas – 8–12 kartų per 24 valandas. Jei tavo kūdikis per mieguistas pats pranešti, jį žadink: kad būtų bent 8 maitinimai, tai reiškia maždaug kas 3 valandas, skaičiuojant nuo paskutinio maitinimo pradžios. Jei ligoninėje arba pediatro kabinete tau nurodė kitokį ritmą, laikykis jo.

Kaip patikrinti odos spalvą: apžiūrėk kūdikį dienos šviesoje, ne po šilta lempų šviesa. Trumpam ir švelniai pirštu paspausk kaktą arba nosį, tada atleisk. Jei ta vieta akimirką atrodo gelsva, o ne tiesiog šviesesnė, tai gali rodyti geltą. Taip pat apžiūrėk akių baltymus ir burną, pavyzdžiui, po liežuviu ar skruostų vidinėje pusėje. Ypač tamsesnės odos kūdikiams geltoną atspalvį ten dažnai lengviau pastebėti nei ant odos. Pageltimas dažniausiai prasideda veide ir, didėjant rodikliui, plinta per krūtinę ir pilvą į rankas bei kojas.

Nedelsdama vyk į ligoninės skubios pagalbos skyrių, jei

• kūdikis pagelsta jau per pirmąsias 24 gyvenimo valandas – jei dar esi gimdymo skyriuje, iš karto pasakyk personalui,

• tavo pageltęs kūdikis yra mieguistesnis nei įprastai, jį sunku pažadinti arba jis nenori gerti.

Jei jo beveik neįmanoma arba visai neįmanoma pažadinti arba jis atrodo suglebęs, iš karto skambink 112.

Nedelsdama skambink į pediatro kabinetą, o ne darbo metu – trumpuoju numeriu 113 –, jei

• pageltimas stiprėja arba pasiekia pilvą, rankas ar kojas,

• išmatos tampa šviesios ar balkšvos arba tamsus šlapimas nudažo sauskelnes.

Jei pageltimas trunka ilgiau nei dvi savaites, o neišnešiotiems kūdikiams ilgiau nei tris savaites, pasirūpink, kad tai būtų netrukus įvertinta, net jei šiaip kūdikiui viskas gerai.

Jei tavo kūdikis gimė kaip vėlyvas priešlaikinis naujagimis (34+0–36+6 savaitės) arba truputį prieš terminą (37+0–38+6 savaitės), jis dažnai būna mieguistesnis nei vėliau gimęs kūdikis. Jis trumpiau išbūna budrus, valgydamas greičiau pavargsta, jam sunkiau apžioti, čiulpti ir ryti. Kai kurie tokie kūdikiai prie krūties net atrodo valgantys stipriai, bet vis tiek gauna mažiau pieno, nei atrodo iš šalies.

Šiems kūdikiams 4 valandų riba ypač svarbi: jei praėjus 4 valandoms nuo paskutinio maitinimo pradžios tavo kūdikis nerodo alkio ženklų, vėliausiai tada jį pažadink. Dažniausiai valgyti reikia anksčiau, nes tikslas yra 8–12 maitinimų per 24 valandas. Jei sutampa keli veiksniai, pavyzdžiui, priešlaikinis gimimas ir gelta, visada galioja trumpesnis intervalas. Be to, šie kūdikiai greitai atšąla ir dėl to tampa dar mieguistesni: laikyk kūdikį šiltai, jei gali – oda prie odos, kol pati nemiegi. Gelta kūdikiams, gimusiems per anksti ar šiek tiek prieš terminą, pasitaiko dažniau. Neišnešioti kūdikiai taip pat turi didesnę staigios kūdikių mirties sindromo riziką, todėl jiems ypač svarbios saugaus miego taisyklės.

Jei išrašant iš ligoninės tau davė planą, kaip dažnai ir kiek tavo kūdikis turi gerti, laikykis jo tol, kol pediatras nepasakys kitaip. Kūdikiams, gimusiems anksčiau nei 34+0 savaitės arba gulėjusiems naujagimių skyriuje, galioja ligoninės planas. Vėlyvi priešlaikinukai ir kūdikiai, gimę truputį prieš terminą, paprastai turėtų būti vėl pasverti ir stebimas jų maitinimasis jau po 1–2 dienų po išrašymo, o po to reguliariai, kol bus aišku, kad jie stabiliai priauga svorio. Ir nenustebk, jei tavo neišnešiotas kūdikis ilgiau liks iš tų, kurie daug miega. Vertinant miegą, maždaug iki antrojo gimtadienio skaičiuojamas koreguotas amžius, t. y. amžius nuo numatytos gimdymo datos. Kūdikis, gimęs 6 savaitėmis per anksti, būdamas 8 savaičių dažnai miega labiau kaip 2 savaičių naujagimis.

Kartais pažadinti naujagimį iš gilaus miego visai nelengva. Tačiau pasirinkus tinkamą momentą ir turint šiek tiek kantrybės dažniausiai pavyksta jo neišgąsdinant. Nebūtinai kaskart reikės visų žingsnių. Kartais pakanka dviejų ar trijų.

1. 1

   Pataikyk į lengvą miegą. Iš aktyvaus miego kūdikis pabunda lengviausiai. Jį atpažinsi iš akių judesių po vokais, trūkčiojančių rankų ar kojų, čepsėjimo ir mažų garselių. Jei jis guli visiškai atsipalaidavęs ir tolygiai kvėpuoja, palauk kelias minutes, jei laikas leidžia.

2. 2

   Ne ryški šviesa, o pritemdymas. Ryškioje šviesoje kūdikiai dažniau dar stipriau primerkia akis. Pritemdyta šviesa padeda jam lengviau jas atmerkti.

3. 3

   Išvyniok. Atsek miegmaišį, nuvilk vieną drabužių sluoksnį arba nurenk kūdikį iki smėlinuko ar sauskelnių. Pokytis ant odos daugelį kūdikių pažadina švelniai. Tačiau nurenk tik trumpam ir paskui vėl sušildyk: maži kūdikiai greitai atšąla, o atšalęs kūdikis tampa dar mieguistesnis.

4. 4

   Pakeisk sauskelnes. Daugeliui kūdikių švarios sauskelnės yra patikimas žadintuvas, o kartu iškart patikrinsi ir sauskelnių situaciją.

5. 5

   Oda prie odos. Paguldyk kūdikį tik su sauskelnėmis ant savo nuogos krūtinės. Tu sėdi pusiau stačiai, niekada ne gulom, jo veidas pasuktas į šoną, nosis ir burna laisvos ir tau matomos, ant nugaros uždėtas apklotas, bet ne ant galvos. Dėl artumo daugelis kūdikių patys pradeda ieškoti krūties. Tuo metu švelniai paglostyk jo nugarą, rankas, delnus ir pėdutes.

6. 6

   Palaikyk stačiau ir kalbink. Palaikyk kūdikį stačiau priešais save, kad jis galėtų į tave žiūrėti, ir tyliai su juo kalbėk.

7. 7

   Lašelis pieno. Rankomis nuspausk kelis lašus pieno ir užlašink juos ant kūdikio lūpų arba leisk lašeliui iš buteliuko nukristi ant lūpų. Dažnai tada jis pradeda čepsėti ir išsižioja.

8. 8

   Pasiūlyk krūtį, kai burna plačiai atsiveria. Palauk, kol kūdikis plačiai išsižios, ir tada priglausk prie krūties arba pasiūlyk buteliuką. Nekišk spenelio ar žinduko į užčiauptą burną.

Kad valgydamas neužmigtų

• Krūties suspaudimas: laisva ranka apimk krūtį kuo toliau už spenelio – nykštį vienoje pusėje, pirštus kitoje. Jei kūdikis jau tik čiulpia, bet neberyja, švelniai suspausk krūtį ir laikyk spaudimą. Dažniausiai jis vėl pradeda ryti. Kai rijimas vėl sulėtėja, atleisk spaudimą, perkelk ranką į kitą vietą ir pakartok. To skaudėti neturi.

• Pakeisk pusę: jei čiulpimas susilpnėja, švariu pirštu burnos kamputyje nutrauk vakuumą ir priglausk kūdikį prie kitos krūties. Naujas pieno tekėjimas daugelį kūdikių vėl prabudina. Taip pat gali kelis kartus keisti puses pirmyn ir atgal.

• Patrink delniuką: švelnus trynimas delno viduryje daugelį kūdikių paskatina išsižioti ir tęsti čiulpimą.

• Maitinant iš buteliuko: laikyk kūdikį pusiau stačiai ant rankų, ne paguldytą. Jei jis ima snausti, padeda tie patys veiksmai kaip ir aukščiau: nuvilkti vieną sluoksnį, pakeisti sauskelnes, pakalbinti. Niekada neremk buteliuko taip, kad jis gertų vienas, ir niekada nepalik jo lovelėje su buteliuku: mieguistas kūdikis gali užspringti pienu.

Jei, nepaisant visko, tavo kūdikis po kelių minučių vėl užmiega, tu nieko nepadarei blogai. Leisk jam trumpai pailsėti ant tavo krūtinės, kol pati nemiegi, ir tada pabandyk dar kartą. Bet jei per du maitinimus iš eilės jis beveik nieko neišgeria, nors jį pažadinai ir išbandei planą B, arba apskritai geria gerokai mažiau nei įprastai, iš karto skambink į pediatro kabinetą, o ne darbo metu – trumpuoju numeriu 113. Jei jo visai nepavyksta tinkamai pažadinti, skambink 112.

Ir nesvarbu, kokia pavargusi ar beviltiškai nusiminusi esi naktį: niekada nepurtyk kūdikio, net trumpam, kad jį pažadintum. Net trumpas purtymas gali sukelti gyvybei pavojingus smegenų sužalojimus. Jei jauti, kad nebegali, paguldyk kūdikį ant nugaros į jo lovelę, trumpam išeik iš kambario, giliai įkvėpk ir paprašyk pagalbos.

Kai kurie kūdikiai pirmosiomis dienomis būna tokie mieguisti, kad prie krūties beveik nieko neišgeria, nors jau viską išbandei. Tada reikia dviejų dalykų: tavo kūdikiui reikia pieno, o tavo krūtims reikia signalo gaminti jį toliau. Abu tikslus padeda pasiekti pieno nutraukimas rankomis. Pirmosiomis dienomis tai dažnai pavyksta geriau negu su pientraukiu.

1. 1

   Nusiplauk rankas ir pasiruošk švarų indelį, pavyzdžiui, mažą puodelį arba šaukštelį.

2. 2

   Kad krūtis pasiruoštų, kelis kartus švelniai paglostyk ją iš išorės link spenelio.

3. 3

   Padėk nykštį ir rodomąjį pirštą C forma, kelis centimetrus už spenelio, vos už tamsesnės areolės ribos.

4. 4

   Švelniai spustelk, atleisk ir ramiai kartok tuo pačiu ritmu. Neslink per odą ir nespausk paties spenelio. Iš pradžių pasirodys tik lašeliai – tai normalu.

5. 5

   Kai tekėjimas sulėtėja, perkelk pirštus į kitą vietą aplink krūtį, o vėliau pereik prie kitos pusės.

6. 6

   Duok pieną kūdikiui mažomis porcijomis iš šaukštelio arba mažo puodelio. Laikyk jį stačiau ant rankų, indo kraštelį švelniai priglausk prie apatinės lūpos ir palenk tik tiek, kad pienas paliestų lūpas. Tada kūdikis jį laižys ir siurbs savo tempu. Nieko nepilk į burną ir maitink tik tada, kai jis budrus ir ryja.

Kol tavo kūdikis dar gerai negeria prie krūties, padeda pieną išgauti 8–12 kartų per 24 valandas – rankomis arba pientraukiu. Tačiau planas B yra tiltas, o ne ilgalaikis sprendimas. Jei jo reikia ilgiau nei vienam ar dviem maitinimams, ieškok pagalbos: savo poliklinikoje (pas gydytoją, slaugytoją ar akušerę) arba pas žindymo konsultantę. Jei tavo kūdikis maitinamas buteliuku ir per kelis maitinimus iš eilės išgeria aiškiai mažiau nei įprastai, tai irgi turi įvertinti gydytojas.

Daugelis tėvų pirmąsias savaites išgyvena tarsi aukštyn kojomis: dieną kūdikis miega valandų valandas, o naktį būna žvalus. Taip yra todėl, kad jo vidinis laikrodis dar nesubrendęs, ir dažniausiai tai praeina savaime. Tačiau gali padėti kūdikiui išmokti skirtumą:

• Dieną gali būti šviesu ir gyva. Įleisk į kambarį dienos šviesą, net kai kūdikis miega, o kai jis pabudęs, kalbėk ir dainuok jam. Pokalbiai, barškančių indų garsas, šalia ūžiantis dulkių siurblys: dieną jis gali girdėti įprastus namų garsus.

• Naktį viskas tampa tyliau. Maitinimui ir sauskelnių keitimui pakanka silpnos šviesos. Kalbėk tik tyliai, žaidimus palik dienai, o po maitinimo kūdikį vėl paguldyk.

• Naktį sauskelnes keisk tik kai reikia. Pilną sauskelnę, žinoma, pakeisk, bet papildomas keitimas tik be reikalo pažadina. Išimtis: jei kūdikį reikia pažadinti maitinimui, sauskelnių keitimas kaip tik yra tinkamas žadintuvas.

Šiame amžiuje tavo kūdikiui dar nereikia griežto grafiko. Maitinama pagal poreikį, dieną ir naktį, o pirmosiomis savaitėmis kaip saugiklis galioja 4 valandų riba. Po antro gyvenimo mėnesio daugumai kūdikių pamažu ima formuotis ritmas, kuris dažnai nusistovi tik tarp 3 ir 6 mėnesio. Iki tol nereguliarios dienos nėra ženklas, kad kažką darai ne taip.

Sveikas naujagimis gali miegoti giliai. Tačiau jį galima pažadinti. Jei nurenki, pakeiti sauskelnes ar pakeli, jis susiraukia, pasirąžo, protestuoja, bent trumpam atmerkia akis arba ima ieškoti krūties. Tada jis kelias minutes aktyviai geria, net jei po to vėl ima snausti. O jei verkia, tai stipriai.

Sergantis kūdikis atrodo kitaip. Specialistai tai vadina vangumu arba letargija. Būdingi šie požymiai:

• Nors jį nurenki, pervystai ir kalbini, jis iš tikrųjų nepabunda arba iš karto vėl užmiega.

• Jis atrodo suglebęs ir jo kūno tonusas labai silpnas.

• Jis beveik nereaguoja į tavo balsą, prisilietimą ar veidą.

• Jis nenori gerti, geria tik trumpai arba labai silpnai.

• Jis tik tyliai inkščia arba rėkia neįprastai spiegiančiai ar be perstojo.

• Jo oda blyški, pilka ar marmurinė, lūpos melsvos arba pilkos.

• Jis kvėpuoja greitai ir sunkiai, stenėja ar kriuksi su kiekvienu įkvėpimu, plečiasi nosies sparneliai arba įkvepiant įsitraukia oda tarp šonkaulių.

Pavieniai kriuktelėjimai, atodūsiai ir trumpos 5–10 sekundžių kvėpavimo pauzės be spalvos pokyčio miegant yra normalu. Jei nori patikrinti kvėpavimą, visą minutę skaičiuok, kiek kartų pakyla pilvukas, geriausia tada, kai kūdikis ramus. Naujagimiams normalu apie 40–60 įkvėpimų per minutę, o miegant dažnai tik 30–40.

Atkreipk dėmesį ir į pokyčius. Jei vakar tavo kūdikis dar buvo žvalus, o šiandien jo beveik neįmanoma pažadinti, šis skirtumas svarbesnis už bet kokį valandų skaičių.

Jei kas nors atrodo keista, pamatuok temperatūrą. Kūdikiams tiksliausia matuoti tiesiojoje žarnoje: ant skaitmeninio termometro galiuko užtepk truputį kremo, paguldyk kūdikį ramiai ant nugaros ir atsargiai įvesk tik galiuką – apie 1, daugiausia 2 centimetrus. Jei jauti pasipriešinimą, toliau nestumk. Kai termometras supypsi, lėtai ištrauk jį ir po to nuvalyk. Nematuok iškart po maudynių ir ne tada, kai kūdikis buvo storai aprengtas. Normali temperatūra yra apie 36,5–37,5 °C. Kūdikiams iki 3 mėnesių tiek temperatūra nuo 38,0 °C, tiek temperatūra žemiau 36,5 °C yra priežastis nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Per šaltas kūdikis gali būti toks pat ligotas kaip ir karščiuojantis: iš karto šildyk jį oda prie odos po apklotu, kol skambini pagalbos. Be gydytojo nurodymo neduok kūdikiui iki 3 mėnesių jokių vaistų nuo temperatūros, net žvakučių.

Ir pasitikėk savo nuojauta. Savo kūdikį pažįsti geriau nei kas nors kitas. Jei tau atrodo, kad kažkas ne taip, geriau paskambink į kabinetą vieną kartą per dažnai negu vieną kartą per mažai. Kokie požymiai reiškia, kad reikia skubios gydytojo pagalbos arba skambučio 112, dar kartą trumpai rasi pačioje pabaigoje.